Būsima aikštelės kaimynyste nepatenkinti kai kurie verslininkai ar pramogų organizatoriai gali tikėtis sulauksią kompensacinių priemonių. Kokios jos bus ir kiek kainuos miesto biudžetui, susitikime niekas neaiškino.

Nemuno pakrantėje įsikūrusio „Combo" muzikos klubo direktorius Rimas Kišonas prisipažino neišgirdęs, kaip konkrečiai bus kompensuojami galimi nuostoliai, jei, pavyzdžiui, dėl pablogėjusios aplinkos sumažėtų klube lankytojų. Jo nuomone, mero užtikrinimą, kad aikštelė neskleis jokių nemalonių kvapų ir "negadins vaizdo", nes bus apjuosta pušaitėmis apsodintu pylimu, naivu vadinti kompensacija.

Šioje teritorijoje investuoti planuojančios bendrovės „M2 Invest" atstovo Daliaus Kavecko žodžiais tariant, galima džiaugtis, kad Kauno valdžia imasi iniciatyvos dialogu ieškoti sutarimo su investuotojais.

„Aikštelė statoma pagal civilizuotą projektą, remiantis Skandinavijos šalių patirtimi. Numatyta ir gretimos teritorijos perspektyva. Iš ten bus galutinai iškeltas autobusų parkas, ir laisva teritorija bus šiuolaikiškai plėtojama", - sakė D. Kaveckas.

Kauno mero visuomeninis patarėjas, Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis irgi mano, kad tikrai būtų neprotinga atsisakyti ES paramos ir aikštelės nestatyti. Pasak jo, prie upės, Vilijampolėje, netrukus prasidės gyvenamųjų namų statybos. Šalia bus ir atliekų (senų baldų, šaldytuvų ar pan.) aikštelė gyventojų patogumui, kad nereikėtų nenaudingų rakandų toli vežioti.

„Iš esmės klausimas neteisingai sprendžiamas, - įsitikinęs statybininkų atstovas, bendrovės "Būstuva" generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas. - Galėjo rasti aikštelei geresnę vietą, bet jos niekas neieškojo. „Combo" siūlė nupirkti tokį pat sklypą toliau nuo kranto, iškeisti jį į tą, kuris aikštelei skirtas. Miestas nesutiko. Bet ar Europa sutiks, kad jos milijonas tik septyneriems metams būtų panaudotas?"

Pasak E. Galvanausko, dabar valdžia teisinasi, sako, kad aikštelės vieta patvirtinta prieš trejus metus. „Jei klaidingai, - kalta ankstesnė miesto taryba. O kas po septynerių metų atsakys už tai, kad aikštelei iškelti ir įrengti kitur reikės nemažų pinigų iš miesto biudžeto? Tie, kurie Kauną tuomet valdys, lengvai nurašys nuostolius praeičiai? Aiškins, čia - anų, buvusiųjų, klaidos...", - svarstė „Būstuvos" vadovas.

Eltos paklaustas, ar investuotojai jau pritaria savivaldybės nuomonei dėl aikštelės vietos tinkamumo, E. Galvanauskas sakė: „Kur dėsis nesutikdami? Jei nori Kaune verslą daryti, turi su valdžia gerai sutarti, kad kliūčių mažiau iškiltų".

Kaune dvi pirmosios buityje nenaudojamų daiktų (baldų, elektros ir elektronikos prietaisų), statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelės įrengtos prieš dešimt metų. Pagal pernai patvirtintą valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, aikštelė turi būti įrengta 50 tūkstančiui gyventojų ir ne toliau kaip už 5 km nuo gyvenamosios vietos. Kaunui iš viso reikėtų septynių aikštelių.