„Kauno diena“ ne kartą rašė apie ankstesnės miesto valdžios priimtą sprendimą. Juo piktinosi ir verslininkai. Tačiau ir dabartiniai Kauno vadovai nenusiteikę ieškoti kitos vietos atliekų aikštelei. Tai šokiravo miesto šviesuomenę, kuri susivienijo bendrai peticijai, dar kartą ragindama sąvartynui paieškoti vietos atokiau nuo upės.
Miestiečius gąsdina valdžios abejingumas svarbiems šioje teritorijoje planuojamiems plėtoti projektams – 5 milijonų litų vertės keleivinių laivų prieplaukai, 400 milijonų litų vertės gyvenamųjų namų kvartalui. Pasiryžusi panaudoti 1,2 milijono litų Europos Sąjungos lėšų, savivaldybė gali atbaidyti kur kas didesnes investicijas.
Kreipimąsi pasirašė žinomi kauniečiai, menininkai, verslininkai: Pasaulio paveldo nepriklausomas ekspertas Jurgis Bučas, architektai Audrys Karalius, Asta ir Gintaras Prikockiai, Algimantas Kančas, Nacionalinės premijos laureatas Romualdas Požerskis.
Rengiasi pradėti piketus
Garbių miestiečių nuomonės Kauno vadovai, atrodo, nėra linkę paisyti. Meras Andrius Kupčinskas teisinosi, kad sprendimas įrengti sąvartyną miesto širdyje yra laikinas: po septynerių metų objektas bus iškeltas.
Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas, kaip ir būrys garsių miesto žmonių, šį sprendimą laiko nevykusiu.
„Nėra nieko pastovesnio už laikiną sprendimą“, – liaudies išmintį priminė G.Labanauskas. Anot jo, jeigu šiandien nerandama 20 arų, kur iškelti sąvartyną, sunku patikėti, kad mieste laisvų sklypų atsiras po dešimtmečio.
Kauno vadovų abejingumu pasipiktinę miestiečiai rengiasi kraštutiniams sprendimams – netrukus planuojama pradėti piketus prie miesto savivaldybės, prie klubo „Combo“ ir prie keleivinių laivų prieplaukos.
„Jeigu miesto vadovai nereaguoja į mūsų raštus, bandysime jiems išdėstyti savo poziciją piketais. Gal pamatę minią prie savivaldybės jie atsikvošės?“ – vylėsi G.Labanauskas.
Negali atsisakyti paramos
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas gynėsi, kad įrengti stambiagabaričių atliekų saugojimo aikštelę Vilijampolėje nusprendė ankstesnės kadencijos taryba, o dabartinė valdžia yra tarsi bejėgė. Mero nuomone, atsisakyti 1,2 milijono litų iš Europos Sąjungos būtų neprotinga.
„Ten nei kregždutės, nei varnos neskraidys ir „bomžai“ nevaikščios. Aikštelė bus atskirta pylimais, apsodinta eglutėmis“, – atkirto meras.
A.Kupčinskas aiškino pritariąs miestiečiams, kad sąvartynui prie upės – ne vieta, tačiau pakeisti jis nieko negalįs. Be to, anot mero, šios teritorijos kraštovaizdį kur kas labiau darko bendrovės „Kauno autobusai“ aikštelė, kurioje laikomi seni autobusai. Miesto vadovams urbanistai pasiūlė vienintelę alternatyvą – atliekų aikštelę įrengti Lampėdžiuose.
Atsakomybės visi kratosi
Buvęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, kuriam vadovaujant 2005 metais buvo pasirašytas sprendimas šalia Nemuno įrengti atliekų aikštelę, priminė, kad tuomet miesto taryba sprendimą palaimino vienbalsiai. 27 tarybos nariai balsavo už, tarp jų ir dabartinis meras A.Kupčinskas bei jo pavaduotojas R.Mikaitis. Pats A.Garbaravičius tikino balsavime nedalyvavęs.
„Į sąvartyno reikalus nesigilinau. Man tuomet pavaduotojai pranešdavo tik apie ypatingus atvejus“, – teigė A.Garbaravičius.
Darbo grupės, rinkusios vietą sąvartynui, narys, Urbanistikos skyriaus vadovas Nerijus Valatkevičius mano, kad miestiečiai turėtų susitaikyti su esama situacija, nes dabar nieko pakeisti jau neįmanoma.
„Siūlėme įvairius variantus, bet buvo pasirinktas šis“, – kalbėjo jis, nesugebėjęs paaiškinti, kaip savivaldybės urbanistams, kurių darbas – kurti geriausią miesto plėtros scenarijų, kilo mintis atliekų aikštelę įrengti šalia upės.
Investuotojai jaučiasi apvilti
Kauno verslininkai patikėjo miesto plėtros galimybėmis – aplink būsimą sąvartyną kuriama infrastruktūra, planuojami dideli investiciniai projektai.
Pradėti 5 milijonų litų vertės Kauno keleivinės prieplaukos rekonstrukcijos darbai. Lėšų projektui gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Bet, atrodo, į atnaujintą prieplauką žmonės trauks ne tik pailsėti, bet ir šiukšlių pakeliui išmesti“, – ironizavo G.Labanauskas. Jį stebina, kad valdininkai nepaiso pažadų atgręžti Kauną į upes. Buvo žadėta keisti kauniečių mentalitetą, kurti traukos centrus prie vandens. Tačiau miesto valdžios kalbos ir darbai pernelyg skiriasi.
„Kalbame ne apie tai, kiek tas sąvartynas smirdės. Iš esmės toks objektas neturi atsirasti prie upės“, – pabrėžė G.Labanauskas.
Sklypus prie Neries ir Nemuno santakos įsigijusios bendrovės „Domus“ ir „M2 Invest“ neabejoja, kad šalia išdygsiantis sąvartynas sumažins būsimųjų būstų vertę.
Vien „M2 Invest“ per artimiausius penkerius metus šioje teritorijoje planuoja investuoti daugiau nei 400 milijonų litų.
„M2 Invest“ nekilnojamojo turto plėtros direktorius Robertas Staskevičius viliasi, kad kol gyvenamieji namai bus pastatyti, teritorijoje sąvartyno neliks.
Milijonas – į balą
Šią savaitę surengtame susitikime su architektais miesto valdžia žadėjo pradėti rengti naują miesto raidos programą, kurios tikslas – iškelti kraštovaizdį darkančius objektus į pramoninius rajonus. Iš Vilijampolės turėtų būti iškelti „Kauno autobusai“, kiti menkaverčiai pastatai.
„Meras pažadėjo inicijuoti plėtros projektavimo darbus, kad ta aikštelė būtų iškelta“, – pasakojo architektas Audrys Karalius. Vadinasi, vos pradėjusi veikti aikštelė bus išmontuota – netikslingai panaudota daugiau kaip milijonas litų Europos Sąjungos paramos.