Galimybės Lietuvai populiarintis „Second Life“ ir kitose interneto erdvėse, elektroninio balsavimo perspektyvos bei panašūs klausimai trečiadienio vakarą buvo nagrinėjami Vilniuje surengtoje diskusijoje.
Estai ambasadą jau turi
„Manau, kad šiais metais galime atsidaryti ambasadą“, - trečiadienį DELFI sakė G. Kirkilas, paklaustas, kada galime tikėtis savo atstovybės interneto aplinkoje „Second Life“. Jis teigė jau davęs nurodymą tuo pasirūpinti.
Į klausimą, kas bus paskirtas ambasadoriumi virtualiame pasaulyje, premjeras juokdamasis atsakė tokių detalių dar nesvarstantis.
Iniciatyvą įkurti netradicinę Lietuvos atstovybę parodė Užsienio reikalų ministerija. Projektas pradėtas įgyvendinti prieš gerą mėnesį. Kiek jis galėtų kainuoti, kol kas nežinoma, tačiau kalbama apie ne itin didelę pinigų sumą.
Mes nebūtume pirmieji iš Baltijos šalių, žengiančių į virtualų diplomatinį pasaulį. Estijos užsienio reikalų ministerija ambasadą „Second Life“ atidarė praėjusių metų gruodį. Šis projektas Estijai kainavo mažiausiai 100 tūkst. Estijos kronų (daugiau nei 22 tūkst. litų).
Pirmąja valstybe, turinčia atstovybę šioje aplinkoje, planavo tapti Švedija, tačiau ją aplenkė Maldyvai. Jų ambasada Diplomatų saloje pradėjo veikti praėjusių metų gegužę. Lankytojai čia gali pasikalbėti su kompiuteriniu ambasadoriumi apie vizas, prekybą ir kitus klausimus.
Po to atsidariusi švedų ambasada yra greičiau informacijos tarnyba, kurioje Švedijos institutas labiau populiarina šalies kultūrą nei teikia realias ar virtualias paslaugas. Estijos ambasada tapo trečiąja, atvėrusia duris „Second Life“.
Lygiagretus pasaulis internete
Bendrovės „Linden Lab“ kūrinys „Second Life“ yra visame pasaulyje populiarus virtualus pasaulis, kuriame gyvena kompiuteriniai žmonės.
Internautams jis pristatytas 2003 m., o dabar žaidėjų bendruomenę sudaro keliolika milijonų gyventojų. Per dieną prisijungia 15-30 tūkst. naujų žaidėjų.
Kūrėjai žaidimo koncepciją pasiskolino iš fantasto Nealo Stephensono novelės „Snow Crash“, kurioje aprašomos kelios paraleliai egzistuojančios virtualios visatos.
Tai – savita virtuali realybė, tarsi antrasis gyvenimas, kuriame, susikūręs veikėją (avatarą), žmogus gali pasinerti į virtualią realybę. Čia galima daryti, ką tik padiktuoja fantazija, - žaisti golfą, krepšinį, gėrėtis pasauliu iš paukščio skrydžio, plaukioti banglente, kurti verslą, bendrauti tarpusavyje.
Čia egzistuoja sava valiuta – „linden” doleriai, kurie gali būti laisvai keičiami į JAV dolerius ir kurių jau cirkuliuoja milijardai, bei galimybė užsidirbti. Tai domina naujų rinkų ieškančius ir arčiau vartotojų norinčius atsidurti verslo gigantus, kurie mielai reklamuojasi.
Žaidimo savininkai didžiausią pelną gauna pardavinėdami nekilnojamą turtą. Sklypo reikia ir norint įkurti ambasadą.
„Omnitel“ internautams siūlo gilių
Praėjusių metų gruodį į „Second Life“ atėjo Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Omnitel". Ji virtualioje erdvėje įkūrė Lietuvos valstybės teritorijos formos salą. Saloje stovi baltas kupolas, kuriame rodomos Arūno Matelio ir Audriaus Stonio filmo "Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos" ištraukos.
Bendrovė virtualiame pasaulyje nieko nepardavinėja. „Omnitel“ kupole galima pasiimti niekučių su įmonės logotipu ir ąžuolo gilių. Lietuviškoje saloje „Second Life“ bendruomenė, pasirinkusi tam tikrą plotą, galės šiuos medžius auginti, juose apgyvendinti voverę, gegutę, į teritoriją pasikviesti draugų.
„Pirmieji įsikūrę „Second Life“ jautėme pareigą pristatyti Lietuvą tiems, kas apie ją nieko nėra girdėję. Mūsų Vyriausybė nesekė iš paskos Estijai – pirmą žingsnį žengėme mes“, – sakė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.
Jau antrą dieną, anot jo, po salą pradėjo vaikščioti lankytojai, čia plevėsuoja trispalvės, ypač linksma buvo Vasario 16-ąją. Tai kol kas bene vienintelė vieta „Second Life“, kur galima drąsiai kalbėti lietuviškai ir nebijoti būti nesuprastam.
Siūlo kurti Lietuvos virtualią kunigaikštystę
„Viduramžiais lietuviai kalaviju ir vedybomis sukūrė Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę – LDK. O ar šiandien su interneto pagalba sukursime Lietuvos virtualią kunigaikštystę – LVK?“ – klausė diskusijos iniciatorius žurnalistas Virginijus Savukynas.
Anot jo, įvairios virtualaus bendravimo priemonės – elektroninis paštas ar „Skype“, naujienų portalai padeda emigrantams neatitrūkti nuo gimtinės. Tuo tarpu galimybės šaliai be didesnių išlaidų ir efektyviai prisistatyti visam pasauliui esą išnaudojamos nepakankamai.
Žurnalisto manymu, internete – tokiose svetainėse kaip „Second Life“, „My Space“, „You Tube“ – patalpinus visą turimą literatūrą ir kitą medžiagą apie Lietuvą anglų kalba, būtų pasiektas didesnis efektas nei nesibaigiančiomis diskusijomis apie įvaizdžio kūrimo strategijas.
Anot Lietuvos mokslų akademijos nario Laimučio Telksnio, internetas padėtų suvienyti emigrantus, o šiems galėtų tapti priemone savo atžaloms mokyti lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros. Tačiau kad būtų aktyviau plėtojami įvairūs interneto projektai, esą reikia ne tik galėti, bet ir mokėti bei norėti.
„Yra apie 200 tūkst. liaudies dainų įrašų. Pateikime juos pasauliui, tegul žiūri, - siūlė L. Telksnys. – Reikia įdėti turinį, išmokyti juo naudotis ir pasirūpinti, kad atsirastų žmonių noras juo naudotis“.
Be to, akademikas paragino internete talpinti kai kurių knygų tekstus – tai esą gali paskatinti skaityti ir tradicines knygas: „Žmonės pradės skaityti, jiems pasidarys nepatogu ir ims pirkti literatūrą“.
„Mąstome statybininkų kategorijomis“
Dar viena didelio diskusijos dalyvių dėmesio sulaukusi tema – elektroninis balsavimas, kuris ne tik parodytų Lietuvos pasirengimą įsilieti į elektroninį pasaulį ir įsileisti jį į savo gyvenimą, bet ir paskatintų išeivius dalyvauti politiniame gyvenime.
Prieš mėnesį Seimas atmetė kelių įstatymų pataisų, kuriomis siūlyta įteisinti elektroninį balsavimą, paketą. Buvo viliamasi, kad šią naujovę, kuri sėkmingai buvo išmėginta Estijoje, pavyks įdiegti jau per būsimus Seimo rinkimus.
G. Kirkilas diskusijoje pripažino nesitikėjęs, kad elektroninis balsavimas Seime sulauks tokios opozicijos, todėl nebuvo tinkamai pasiruošta. Tačiau jis DELFI užsiminė, kad teoriškai dar yra galimybių rudenį balsuoti internetu, ir pataisas vėl bus bandoma priimti pavasarį.
Premjero tikinimu, lietuvių projektas būtų gerokai pažangesnis nei estų, be to, leistų atsisakyti neskaidraus balsavimo paštu ir paskatintų balsuoti išeivius, todėl jis stebėjosi, kodėl naujovė netiko politikams.
Kiek naudingas elektroninis balsavimas, Vyriausybės vadovo teigimu, kol kas nežinia. Mat Estijoje taip balsavo tik keli procentai rinkėjų ir bendro rezultato nepakeitė.
Tačiau diskusijoje dalyvavęs D. Maikštėnas tikino, kad internetu balsuotų iki 30 proc. rinkėjų. Mat, pavyzdžiui, interneto bankininkyste naudojasi maždaug milijonas žmonių – beveik trečdalis gyventojų, o emigrantų priskaičiuojama keli šimtai tūkstančių.
„Internete yra pusė Lietuvos, - kalbėjo „Omnitel“ atstovas. – Supratimas, kad interneto lankytojas yra jaunuolis iš informatikos interneto, jau miręs ir nieko bendro su realybe neturi. Piliečiai jau yra „e“ (elektroniniai – DELFI). Tik kada jie privers politikus pasidaryti „e“?“
„Reikia mąstymą pakeisti, - kalbėdamas apie aktyvesnį Lietuvos dalyvavimą virtualiame pasaulyje siūlė D. Maikštėnas. – Dabar mąstome statybininkų kategorijomis – sukursime ir įdėsime į internetą. Reikia pradėti galvoti bendruomenių kategorijomis, apie bendravimą“.