"Lietuvos pakvietimas į NATO sumažins Rusijos karinę grėsmę Lietuvai. Tai galima palyginti su 1569 metų Liublino unija", - sakė profesorius.
"Tuometinė unija su Lenkija leido Lietuvai apsiginti nuo Rusijos ir Vokietijos agresijos, tačiau nedera pamiršti, jog mes nors ir buvome sąjungoje su Lenkijos karalyste, gynėmės ir patys", - pažymėjo jis.
Lietuva, tapusi NATO nare, pasak profesoriaus, taip pat turės būti ne tik "saugumo vartotoja, bet ir kūrėja".
Lietuva per pastaruosius šimtmečius keletą kartų buvo inkorporuota į Rusijos imperiją ir Sovietų Sąjungą.
Po 1795 metų bendros Lietuvos - Lenkijos valstybės padalijimo Lietuva daugiau kaip šimtmečiui buvo prijungta prie Rusijos imperijos.
1918 metais paskelbusi nepriklausomybę, po dviejų dešimtmečių Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybę Lietuva atkūrė tik 1990 metais.
Siekdama užsitikrinti saugumą, Lietuva 1994 metais pasiprašė į NATO.
Ketvirtadienį Prahoje surinkę NATO valstybių vadovai pakvietė Lietuvą, Latviją, Estiją, Bulgariją, Slovakiją, Slovėniją ir Rumuniją prisijungti prie Aljanso.
Pakvietimą dar turės ratifikuoti visų 19-os NATO valstybių parlamentai. Tikimasi, jog ratifikavimo procesas bus užbaigtas iki 2004-ųjų metų gegužės, kai numatoma sušaukti kitą Aljanso viršūnių susitikimą.
Jame turėtų būti paskelbta apie pakviestųjų šalių priėmimą pilnateisėmis Aljanso narėmis.