Skrandžio problemos – jau kasdienybė?
Su DELFI susisiekęs Provincijos atkūrimo grupės (PAG) karininkas, nenorėdamas prarasti einamų pareigų paprašęs išlaikyti jo anonimiškumą, pasiskundė blogu maitinimu, maisto įvairove ir varganomis higienos sąlygomis.
„Maistas – labai pablogėjęs, darau prielaidą, kad gaminamas iš trečios rūšies produktų. Jo kiekis pakankamas, tačiau įvairovė apgailėtina. Vienkartiniai tualetai valomi, bet dezinfekuojami prastai. Dušai įrengti iš medžiagų, kurios atlaikys tik maksimaliai metus, nors Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusi čia turėti karius iki 2010 metų“, - pasakojo jis.
Anot karininko, situacija itin suprastėjo praėjusių metų pabaigoje, kai į Gorą atvyko jau šeštos pamainos PAG, o lietuvių stovyklos priežiūra nustojo rūpintis amerikiečių kompanija KBR. Ši yra sudariusi sutartį su JAV Gynybos departamentu ir aptarnauja šios šalies pajėgas.
Kartu su lietuviais Gore tarnavo dvi dešimtys amerikiečių, todėl PAG prižiūrėti buvo patikėta kompanijai KBR („Kellog, Brown & Root“), teikiančiai įvairias paslaugas – nuo stovyklos įrengimo iki maitinimo. Pirmus metus už tai mokėjo JAV, vėliau išlaidas padengdavo Lietuva. Amerikiečiams nusprendus pasitraukti iš centrinio Afganistano, paskui juos išvyko ir KBR. Kompanija nesutiko ir toliau aptarnauti stovyklą.
Afganistane šiuo metu tarnaujančio lietuvio teigimu, dėl KBR darbo kariai neturėjo jokių skundų – maisto kokybės, higienos ir kiti reikalavimai esą buvo įgyvendinami.
„KBR lėktuvai su maistu leisdavosi mažiausiai 30 kartų per mėnesį, o ES-KO iki šiol turėjome daugiausiai 3 lėktuvus, - prieš keletą savaičių tvirtino karininkas. – Patys galite spręsti, ką mes valgome. Nesakysiu, kad mes išvis nevalgome, bet maistas – prastos kokybės, jo nemoka gaminti. Problema – nekvalifikuotas personalas. Nes šita firma samdo pigius darbininkus iš įvairių šalių (mes turime darbuotojus iš Šri Lankos)“.
DELFI pasiekė ir daugiau atsiliepimų apie dabartinę situaciją stovykloje. „Tikimės, kad ES-KO bus išprašyta. Jau geriau sausus davinius valgyti, o ne vietos turguje pirktus produktus“, - tvirtino vienas karys. Anot kito, daliai karių viduriavimas tapo įprasta būkle, esą niekas jau nekreipia dėmesio ir į medicinos punktą nebeina: „Nėra prasmės, vaistai padeda, bet vėl užvalgai mėšlo ir vėl viduriuoji“.
Minėtas PAG karininkas pasakojo, esą nepasitenkinimas aptarnavimu buvo reiškiamas ir grupės, ir kariuomenės, ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybei. Problemas PAG vadovybė išdėsto savaitinėse ataskaitose, bet esą nei jos, nei įvairių kariuomenės atstovų apsilankymas iki šiol nepadėjo.
Dėl susitikimo tarėsi mėnesį
Pretenzijų ES-KO turi ir Lietuvos kariuomenės vadovybė. Trečiadienį Vilniuje laukiama kompanijos atstovų, su kuriais žadama aiškintis dėl nevykdomų sutarties sąlygų. Po derybų žadama pasirašyti protokolą, kuris esą turėtų išspręsti problemas.
„Kalbėsimės ir iki dešimtos, ir iki vienuoliktos valandos vakaro – kol nebus viskas išsiaiškinta, jų neišleisime“, - pusiau juokais tvirtino sakė kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Giedrius Vasiliauskas.
Kaip jis sakė DELFI, problemų esama dėl daugelio sutarties punktų: „Kompanija nevykdo visų numatytų darbų. Vidutiniškai pusė paslaugų atliekama gerai. Dėl dalies situacija gerėja, nes atvyko vadybininkai, o dėl dalies situacija nekinta nuo pat pradžių“.
Pagal sutartį su KBR buvo mokama už tiek maisto, kiek kariai suvalgydavo. Sutartyje su ES-KO nustatyta fiksuota suma, skiriama vienam žmogui per parą. „Kareiviai lygina naują kompaniją su KBR, todėl yra nepatenkinti. Bet palyginus vidutinius standartus, kas patiekiama maistui Lietuvoje ir kas – Afganistane, ten daug geriau, nei mūsų fiksuotos kainos Lietuvoje“, - kalbėjo G. Vasiliauskas.
Anot Logistikos valdybos vado, dėl maisto kiekio kariai nesiskundžia, tačiau dėl kokybės pretenzijos reiškiamos ir Vilniuje.
„ES-KO pasamdė virėją Justiną iš Lietuvos. Jis kartais iškepa bulvių plokštainio. Pagal kontraktą pietums turi būti trys patiekalai, tačiau jie gaminami daugiau nei 200 karių. Jei kažkam neliko plokštainio ir tenka valgyti apkepą ar lazaniją, kariuomenė labai pyksta“, - kalbėjo pulkininkas.
G. Vasiliausko teigimu, kiekvieną dieną sekama, kaip italų kompanija laikosi sutarties, rašomos ataskaitos. Nuo pat pradžių buvo įgyvendinami ne visi įsipareigojimai, tačiau kai kuriuos trūkumus ES-KO esą pašalino.
Paklaustas, kodėl tiek laiko buvo taikstomasi su nepakankamu sutarties vykdymu, pulkininkas teigė, kad apie mėnesį teko derinti visiems priimtiną susitikimo laiką. Mat Goro provincijos sostinėje Čagčarane dirbantis kompanijos vadybininkas neįgaliotas priimti sprendimus, pagrindinė kompanijos kontora, su kuria bendrauja Lietuvos kariuomenės vadovybė, įsikūrusi Dubajuje, o būstinė – Monake.
Grasina baudomis
ES-KO lietuvių stovyklą aptarnauja nuo gruodžio, čia dirba beveik pusšimtis jos žmonių. Pirkti kompanijos paslaugas nuspręsta pernai, surengus konkursą. Iš biudžeto finansuojama kariuomenė, besivadovaujanti Viešųjų pirkimų įstatymu, pasirinko mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę.
Sutartis dėl Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro PAG stovyklos išlaikymo ir aprūpinimo paslaugų pirkimo buvo pasirašyta pernai liepą. Trejų metų paslaugų teikimo sutarties vertė — 44,9 mln. litų.
Pagal pasirašytą sutartį, Čagčarane įsikūrusiai PAG stovyklai išlaikyti perkamos maitinimo, geriamojo vandens tiekimo, vandens valymo, stovyklos teritorijos patalpų priežiūros, atliekų tvarkymo, skalbimo, priešgaisrinės saugos ir kitas buities sąlygų užtikrinimo paslaugas.
Anot G. Vasiliausko, amerikiečių teikiamos paslaugos buvo pritaikytos JAV kariuomenei, kai kurių darbų kainos dabartines viršijo keletą kartų, darbuotojams mokėtos premijos. Dabar to atsisakyta.
„Tai yra komercinė kompanija, kuri siekia pelno. Nuolat reikia įrodinėti, jog būna jų klaida, nes retai kada sutinka. Visą laiką randa priežasčių ir pasiaiškinimų. Pavyzdžiui, net karaliaus mirtis buvo force majeure. Jie tuo naudojasi derybose. Kartais turime sutikti, kad ir mes padarėme klaidų, pavyzdžiui, statydami stovyklą“, - kalbėjo pulkininkas.
„Sutartyje esame numatę baudas ir svertus, juos taikysime už netinkamai vykdomas sąlygas“, - tvirtino DELFI pašnekovas.
Pagal sutartį, tam tikro įsipareigojimo nevykdančiai kompanijai turi būti taikoma 0,1 proc. paslaugos sumos dydžio bauda už kiekvieną papildomą dieną. „Kompanijai tai visai nenaudinga, - sakė G. Vasiliauskas. – Už keletą paslaugų, kurių ji visai nevykdo, mes nemokėsime“.
Pulkininkas teigė, kad sutartyje numatyta ir galimybė ją nutraukti, tačiau vylėsi, kad to neprireiks.
„Situacija nėra kritinė. Nėra taip, kad žmonės galvotų apie evakuaciją iš Čagčarano. Situacija nėra patenkinama, bet ne kritinė, kad nebūtų galima vykdyti tam padaliniui keliamų užduočių“, - tvirtino Logistikos valdybos vadas.
Liko be elektros ir šildymo
Sausio pabaigoje PAG kariams teko iškęsti ir dar vieną nepatogumą. Goro provincijoje oro temperatūrai staiga nukritus žemiau 30 laipsnių, mūsų karių bazėje dingo elektra, sanitariniame bloke dėl šalčio susproginėjo vamzdžiai, sugedo boileris. Stovyklą prižiūrintys specialistai elektros tiekimą sugebėjo atnaujinti tik per kelias dienas, bet ne iki galo, mat dėl oro sąlygų sudėtinga atsigabenti papildomai darbuotojų ir reikalingų medžiagų.
Dėl gedimo žmonės nenukentėjo. Prie dalies gyvenamųjų konteinerių buvo prijungti mobilūs generatoriai, kariai iš nešildomų konteinerių perkelti į šildomus, veikė dušai ir tualetai.
ES-KO darbuotojai esą nesugebėjo nustatyti gedimo priežasties: ar kalta elektros perdavimo sistema, ar kvailioja modernūs, savaime susireguliuojantys kompiuterizuoti generatoriai (stovyklą elektra aprūpina 3 tokios mašinos, dar 1 yra atsarginė), kuriems ši žiema – pirmoji.
Neoficialiomis žiniomis, elektros sistema neatlaikė didelio apkrovimo – papildomi elektriniai šildytuvai buvo naudojami gyvenamiesiems konteineriams šildyti. Mat dar neprasidėjus žiemai buvo nuogąstaujama dėl nepakankamos jų izoliacijos.
Aiškintis, kodėl kariai liko be elektros ir šildymo, į Afganistaną nuvyko Lietuvos ekspertai. Savo ataskaitą jie dar rengia, todėl nuo išsamesnių komentarų kariuomenės vadovybė kol kas susilaiko.
Grįžus ekspertams, žadama įvertinti ir ES-KO, ir gyvenamuosius konteinerius įrengusios Lietuvos bendrovės „Elsis“ darbą. Ši laimėjo 15 mln. Lt vertės konkursą, o darbams samdė ne tik mūsų šalies darbininkus, bet ir kinus bei vietos gyventojus.
Blogiausiu atveju pereitų prie malkų
Anot G. Vasiliausko, anksčiau gyvenamąsias patalpas – palapines, iš kurių kiekviena turėjo savo šildytuvą ir generatorių, o visa tai aptarnaudavo trys pamainos specialistų, lietuviams buvo suteikę amerikiečiai.
„Dabar visas ūkis maitinamas iš vieno šaltinio, išvedžioti inžineriniai tinklai. Taip paprasčiau ir ekonomiškiau, - tikino pulkininkas. – Nauja sistema pasiteisins, kai viską sutvarkysime. Čia, Lietuvoje, trūksta vamzdžiai kaip Telšiuose ar dingsta elektra. O ten mes – pirmi metai ir ne su savo darbuotojais“.
Logistikos valdybos vado teigimu, panašios ekstremalios situacijos nėra naujiena. Pavyzdžiui, iš pradžių dėl kitokio klimato netiko Lietuvoje gamintas sausas davinys. Pernai, žiemą pasibaigus kurui, jis buvo mėtomas iš lėktuvų. Šį kartą problemų esą kilo dėl koordinavimo stokos.
„Turime planą net situacijai, kai visoje stovykloje dingsta elektra ir jos tiekimo neįmanoma atkurti. Pats paskutinis variantas būtų šildymasis malkomis, prie laužų, dyzeliniu kuru. Tai – darbiniai klausimai, ne pirmas iššūkis“, - pasakojo G. Vasiliauskas.
Anot Afganistane tarnaujančių karių, ES-KO darbuotojai stovyklos neturėjo elektros schemos, todėl iš pradžių nesusivokė, kur ieškoti problemos. Kartais šie esą delsia nuvalyti kelius ar numušti varveklius nuo stogų. Kariai taip pat skundžiasi, kad jiems patiems tenka pirkti ekipuotę, mat su duota vadovybės neįmanoma iškęsti žiemos speigo.
Lietuvos vadovaujama PAG pradėjo veikti 2005 m. vasarą. Goro provincijoje šiuo metu tarnauja beveik pusantro šimto Lietuvos karių, drauge su jais – dar kelios dešimtys kroatų ir danų. Planuojama, kad misija šiemet kainuos 43 mln. Lt.
Pagrindinė PAG užduotis — padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir stabilumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.