„Tačiau mes labai norime pakeisti šiuos stereotipus ir darome įvairias akcijas su Druskininkų sanatorijomis, kad pritrauktume jaunimo, kad akcentuotume, jog į Lietuvą galima važiuoti ne tik sezono metu“, - aiškina ji.
Pasak O. Ožarenkovos, lenkai – specifinė tauta: jie turi informacijos apie Lietuvą, tačiau jiems nuolat reikia Lietuvą parodyti iš naujos pusės - parodyti, kad yra naujų viešbučių, geresni keliai, kitoks maistas.
„Praėjusią savaitę su keletu restoranų Varšuvoje rengėme lietuvių dienas, kurių metu pristatėme lietuvišką virtuvę. Tai sulaukė didelio susidomėjimo. Stengiamės Lietuvą reklamuoti ne kaip piligrimų šalį, o kaip naujovišką šalį, įdegti, kad tai – šalis, turinti didelį potencialą“, - aiškino Varšuvos TIC direktorė.
Per 9 praėjusių metų mėnesius Lietuvoje lankėsi per 100 tūkstančių lenkų turistų – šis skaičius per metus išaugo 25 proc. (čia ir toliau pateikiamoje statistikoje įskaičiuoti tik turistai, nakvoję viešbučiuose – DELFI). Lenkija - antra šalis po Vokietijos, iš kur į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų.
Prancūzams - M. Trintignant mirties vieta
„Prancūzams Lietuva dar nėra labai gerai žinoma. Todėl kai jie tik didžiulėje vitrinoje pamato gražias Lietuvos nuotraukas, visų pirma užėję klausia, iš kur tos nuotraukos. Tad reikia įrodinėti, kad tai – Lietuva, Lietuvos pajūris, Lietuvos miškai ir architektūra. Tada jie pradeda domėtis“, - pasakojo TIC Prancūzijoje vadovė Inga Lanchas.
„Prancūzams Lietuva žinoma tiktai iš Marie Trintignant mirties. Tai yra vienintelis dalykas, kurį jie mums nuolat cituoja kaip liūdną faktą. Nors praėjo treji metai, jie tai prisimena, kai kurie netgi nori specialiai atvažiuoti pažiūrėti, kuriame viešbutyje ji gyveno. Tai skaudi drama, tačiau Vilniui bent jau padarė reklamą“, - aiškina I. Lanchas.
Paryžiaus TIC įsikūręs tik pusmetį. Pasak I. Lanchas, čia užėję prancūzai atranda Lietuvą ir iš karto užsimano atvažiuoti. Tam pasitarnauja aviakompanijos, siūlydamos tiesioginius reisus į Vilnių.
Veikliausias metodas prancūzą privilioti į Lietuvą – „iš lūpų į lūpas“. I. Lanchas aiškina, kad kam vizitas patiko, tas grįžęs papasakoja kitiems – tokiu būdu auga turistų skaičius. Bet bendrą nuomonę formuoja žiniasklaida, kurioje daugiausia pateikiama informacijos apie tris Baltijos šalis. „Susidaro įspūdis, kad tai – viena šalis. Reikia dirbti ties kryptimi, kad Lietuva – atskira šalis, įdomi savo išskirtinumu iš trijų Baltijos šalių“, - sakė TIC Paryžiuje vadovė.
Per 9 praėjusių metų mėnesius Lietuvos viešbučiuose apsilankė 19 tūkstančių prancūzų turistų. Tačiau, anot I. Lanchas, jų apsilankė kur kas daugiau - prancūzai labai mėgsta keliauti kemperiais (nameliais ant ratų – DELFI), tad visų jų suskaičiuoti neįmanoma.
Didžiausias susidomėjimas Lietuva kyla vasarą – ypač mėgstami pajūris, SPA centrai.
Rusams - nostalgijos kraštas
„Be abejo, rusams Lietuva – nostalgija, senų gerų laikų prisiminimas. Bet jau visi žino, kad Lietuva labai keičiasi – jie nori pamatyti naują šalį, įstojusią į ES, tapusią Šengeno zonos nare“, - sako Monika Čechova, Maskvos TIC rinkodaros vadybininkė.
Pasak jos, rusai nori per šventes pamatyti Vilnių, Kauną, Trakus, Druskininkus ir, be abejo, pajūrį. Druskininkai Rusijos piliečius ypač vilioja žiemą – traukia naujas vandens pramogų parkas, SPA paslaugos. „Dažnai ateina ir sako – mes nieko nežinome apie Druskininkus, bet norime ten nuvažiuoti“, - teigė M. Čechova.
Ji neigia, kad rusai Lietuvą įvardija tarp didžiausių šalies priešų: mat pagal statistiką, iš 36 populiariausių Rusijos piliečių lankomų šalių, Lietuva užima 21, Latvija – 32, Estija - 30 vietą.
Rusijos piliečius į Lietuvą traukia ir tai, kad jie čia visada gali susišnekėti rusiškai. Per 9 praėjusių metų mėnesius Lietuvoje lankėsi beveik 60 tūkstančių rusų turistų.
Ispanai žino lietuvių krepšininkus
„Ispanai paskutiniais metais atranda tiek Lietuvą, tiek kitas Baltijos šalis. Aišku, jie į Palangos pliažus degintis nevažiuos, tačiau traukia kultūrinis turizmas, kaimo sodybos, gamta. Kaip prieš 9 metus nuvažiavau gyventi į Ispaniją, Lietuva jiems buvo nauja ir nežinoma. Dabar, ypač po įstojimo į ES, galima drąsiai teigti, kad ispanai jau žino egzistuojant tris Baltijos valstybes“, - sako Raimundas Michnevičius, TIC Barselonoje direktorius.
Daugiausia ispanų apsilanko Vilniuje, Trakuose, Kaune, pajūryje. Turistams talkina tiesioginiai skrydžiai iš Barselonos ir Malagos į Vilnių. Daug ispanų į Klaipėdą atvyksta kruiziniais laivais – tačiau čia jie, turėdami vieną laisvą dieną, praleidžia nedaug laiko.
„Lietuvoje įsivaizduojama, kad Ispanijoje lietuviai turi blogą vardą – tikrai taip nėra. Jeigu ispanui pasakysi, kad esi lietuvis, šis atsakys žinantis ne tik gerus krepšininkus, bet ir kad esate darbštūs, sąžiningi. Nėra, kad lietuviai būtų blogai užsirekomendavę“, - kalbėjo R. Michnevičius.
2007 m. šalies viešbučiuose apsigyveno 13 tūkstančių ispanų – šis skaičius, palyginti su pernai, išaugo 19 proc.
Painioja su Balkanais
„Antrą kartą išleisto gido po Baltijos šalis viršelyje puikuojasi Trakai. Į jį mūsų iniciatyva įtrauktas Birštonas ir Nemuno delta – jų anksčiau gide nebuvo. Tai labai svarbu, nes britai gidus mėgsta“, - džiaugiasi Londono TIC direktorė Indrė Trakimaitė.
Pasak jos, iš tikrųjų vidutinis britas apie Lietuvą žino labai mažai – daugiau žino Baltijos šalis, kurias vis dar painioja su Balkanais. „Ir jeigu klausi, ar jie buvo Baltijos šalyse, - sumaišo. Baltijos šalys jiems – kaip vienas regionas, kartais jie nustemba išgirdę, kad yra trys valstybės ir trys sostinės“, - kalbėjo I. Trakimaitė.
Anot I. Trakimaitės, kadangi apie Lietuvą britai žino mažai, jie čia dažniau važiuoja trumpam – tai jų savaitgalio kelionių 3-4 dienoms šalis.
Pašnekovė paneigia, kad britai Vilnių laiko bernvakarių ir mergvakarių šventimo vieta – juos labiau pastebime mes, lietuviai. I. Trakimaitė sako, kad Baltijos šalyse bernvakarių, mergvakarių karalienė - Ryga, kur iš Londono tiesiogiai skraidina „Ryanair“.
„Mes dedame pastangas formuodami Vilniaus – Europos kultūros sostinės, kultūrinio miesto – įvaizdį. Jeigu bent vienas britas užklausia apie bernvakarius, mes sakome „ką jūs! Mes – kultūros sostinė, kokie bernvakariai, apie ką jūs šnekate“, - teigė TIC Londone vadovė.
„Nes vyresni britai, šeimos labai nenori važiuoti į tuos miestus, kur vyksta vidutinio ar žemesnio lygio britai, švenčiantys bernvakarius ar mergvakarius. Jie nenori atsidurti savo tautiečių kaimynystėje“, - aiškino I. Trakimaitė.
„Jiems įdomu atrasti naujas kryptis – visa Rytų Europa jiems nauja kryptis. Didžiausia susidomėjimo banga buvo mums tapus ES nariais. Tas susidomėjimas neslūgsta“, - sakė I. Trakimaitė.
Pasak jos, žiniasklaida ir internetas - pagrindinė priemonė, formuojanti britų nuomonę, kur keliauti. Vien per praėjusius metus britų spaudoje pasirodė apie 30 straipsnių, kuriuos inicijavo britų žurnalistus į Lietuvą vežęs TIC. 2007 m. Lietuvą aplankė apie 30 tūkstančių britų.
Italai mėgsta E. Nekrošių
„Labai dažnai italai rašo apie Lietuvos menininkus – dažnai mini Eimuntą Nekrošių. Italai vyksta į Lietuvą, Vilnius italams žinomas, tačiau pagrindinė problema – kaip atvykti – mažai susisiekimo priemonių. Jie dažnai važiuoja su kemperiais ir mielai važiuoja pro visas Baltijos šalis – mūsų tikslas bus, kad jie važiuotų tik į Lietuvą“, - situaciją Italijoje apibūdina kovą atsidarysiančio ir iki šiol ambasados patalpose veikiančio TIC Romoje direktorė Kristina Šarkytė.
Be menininkų italai žino ir Arvydą Sabonį. „Jie painioja valstybes ir sotines – jų švietimo sistema kelia problemų, jie neišmoksta, kur yra Lietuva, nežino sostinių, gyventojų skaičiaus, kad čia kalbama lietuviškai“, - sakė K. Šarkytė.
„Kai buvo surengta Romos traktatų paroda, kurioje Lietuvos ambasada dalyvavo kartu su Kultūros institutu, italai labai domėjosi tiek kalba, tiek visa informacija, kaip būtų galima aplankyti Lietuvą. Tąkart pritrūko leidinių. Visas stendas buvo apgultas italų - iki šiol jie neturėjo galimybės susipažinti su Lietuva“, - kalbėjo K. Šarkytė.
Per 9 praėjusių metų mėnesius šalį aplankė 23 tūkstančiai 790 italų turistai.
Suomius traukia ir žemos kainos
TIC Helsinkyje vadovė Rasa Šlivinskaitė pasakoja, kad į centrą ateina žmonės, jau apsisprendę važiuoti į Lietuvą. Šie žmonės apie šalį paprastai jau žino gana daug. Tačiau, pastebi R. Šlivinskaitė, dalis suomių dar painioja Lietuvą su Latvija - Rygą vadina Lietuvos sostine.
Pasak R. Šlivinskaitės, Lietuvoje suomiai ieško kultūrinių renginių, įvairių paslaugų. Juos vilioja neilga kelionė iš Helsinkio į Vilnių, lėktuvu trunkanti šiek tiek daugiau nei valandą. „Jie čia ieško įvairių naujų patirčių, kurių nėra Helsinkyje“, - sakė TIC Helsinkyje direktorė.
Pasak jos, išankstinių neigiamų nuomonių apie Lietuvą suomiai neturi. Juos čia vilioja ir tai, kad Lietuva – sąlyginai nebrangi šalis - dalis lietuviškų kainų sudaro trečdalį Suomijos kainų.
Per devynis praėjusių metų mėnesius Lietuvoje apsilankė per 30 tūkstančių suomių.
Lietuva užsienio valstybėse įkūrusi 8 TIC, užsiimančius šalies pristatymu, turizmo propagavimu, pozityvaus požiūrio į Lietuvą formavimu.