Miesto veidą parodo, jo esmę atskleidžia ne pirmas vos įvažiavus patirtas įspūdis. Nepažinsi jo ir dieną kitą gatvėmis pavaikščiojęs, nors keletą mielų išskirtinių aspektų gali pastebėti. Laisvės aikštėje skamba švelni muzika, jauki Senvagė, skulptūros. Vis dėlto net trumpai Panevėžyje viešėjusieji, be abejo, atkreips dėmesį į prekybos centrų gausą.
Nauja kryptis
Miesto ženklas „Panevėžys - nauja kryptis“ žadėjo labai daug. Ženkle pavaizduoto vektoriaus metamas šešėlis sustiprina kilimo, augimo įspūdį. Smaigaliu į viršų nukreiptas trikampis simbolizuoja dominavimą, jėgą, siekiamus rezultatus. Pažvelgę į šį ženklą, Panevėžį turėtume suvokti kaip aiškią viziją turintį lyderį, ryžtingai vedantį tikslo link.
Žodis „Panevėžys“, parašytas aukštomis, tankiomis, pasvirusiomis raidėmis, neva perteikia lankstumą, imlumą, gebėjimą greitai reaguoti į naujoves ir pokyčius. Panevėžys - miestas, siekiantis formuoti naują veidą. Kurio, deja, pastebėti dar niekaip neįmanoma.
„Dirbtinai nieko pasiekti negalima, - įsitikinęs miesto Savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas. - Ir pirmyn, ir aukštyn galima nueiti tik žengiant po žingsnelį - be šūkių ir patoso, natūraliai. Koks miesto veidas? Jis keičiasi - nyksta griuvėsiai, daug statoma. Tačiau mažoji architektūra nepatenkinamos būklės. Želdynai, skverai, šaligatviai, jų danga miesto veidą daro nepatrauklų. Aišku, minčių, sumanymų, pasiūlymų yra, bet, kaip visada, stinga pinigų ir dar kai ko. Palyginti su Vilniumi, didžiuotis neturime kuo, tačiau sostinėje ir galimybės, ir investicijos visai kitos“.
Be stabilios vizijos
„Miesto veidas sensta ir raukšlėjasi, - įsitikinęs Panevėžio kolegijos direktorius Kęstutis Gudas. - Jaunų veidų vis mažiau. Ir jeigu skubiai nebus imamasi rimtų priemonių, padėtis taps visai prasta - miesto raukšlių gali nebepavykti išlyginti.“
Direktoriaus manymu, Panevėžys niekada neturėjo stabilios augimo vizijos, visą laiką vyko kaita ir didžiulės amplitudės svyravimas. Pasidžiaugęs, kad investicijos vis dėlto auga, K.Gudas svarstė: „Kartais kyla mintis, o kas gi naudosis infrastruktūra? „Panevėžys - nauja kryptis“ tik ženklas. Ir jis nieko nereiškia. Jis visiškai neatitinka jaunimo lūkesčių ir sukurtas ne jaunimui. Galiu garantuoti - didžioji dauguma miesto jaunimo visiškai nieko nežino apie naują kryptį ir vargu ar pasinaudos permainomis.“
Kolegijos direktorius tikina: nežiūrint į tai, koks miesto veidas, jis jam brangus ir savas. „Čia gimiau, užaugau, dirbu. Kito miesto neturiu“. K.Gudas prisimena tuos metus, kai Panevėžys buvo proletarų miestas: „Paradoksas, tuometis miesto veidas puikiai derėjo su aukšta kultūra. Ir tikrai buvo atjaunėjęs. Beje, Panevėžys kaip retas kuris miestas dažnai keitė savo veidą - atjaunėdavo ir netrukus vėl imdavo raukšlėtis.“
Gal mažasis Paryžius?
Žinoma žurnalistė ir rašytoja Liuda Jonušienė džiaugiasi, kad panevėžiečiai maždaug per dešimtmetį sugebėjo atsikratyti juos nervinusio mažosios Čikagos įvaizdžio. Ne vieną knygą apie Panevėžį išleidusi puikiai žinanti visas miesto problemas L.Jonušienė neabejoja: susikurti naują veidą tiek miestui, tiek šaliai - ne vienos dienos darbas.
„Bandomam įdiegti naujam ir brangiam Panevėžio įvaizdžiui pasirinktas lyg ir prasmingas, skambus, bet visiškai abstraktus devizas „Nauja kryptis“, - svarsto rašytoja. - Gal tai sietina su statybomis ir pramogomis - „Babilonas“, sporto kompleksas, logistikos centras. Bet realybė tokia, kad nei ypatingo naujumo, nei aiškios krypties miesto gyvenime panevėžiečiai nei per metus, nei per dvejus nepajuto. Net atvirkščiai - regresuojama. Pavyzdžiui, nebesurenkamas biudžetas. Miestas vis menkiau apšviestas, vis prasčiau tvarkomas.“
L.Jonušienė sako, kad panevėžiečiams, be abejo, smagu būtų išgarsėti, kuo nors išsiskirti iš kitų miestų, susikurti savą veidą, pavyzdžiui, tapti mažuoju Paryžiumi, pasaulio triatlono sostine arba antrąja Šiluva... Tačiau nederėtų pamiršti - ir šalies, ir miesto veidą formuoja jau esamos tradicijos, gyvenimo būdas, kultūra, pramonė, įvairūs kiti pasiekimai.