„Šį teismo procesą galėčiau prilyginti lietuviškajam Kafkos procesui“, - su paskutiniu žodžiu kreipdamasis į teisėjų kolegiją pareiškė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas.

Tokią pačią bausmę kaip A. Zuokui prokuroras pasiūlė skirti ir bendrovės „Rubicon group" vadovui Andriui Janukoniui.

Bendrovės „Ogmios astra" valdybos pirmininkui Dariui Leščinskui prokuroras pasiūlė skirti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams bei 80 MGL baudą. Vairuotojui Svajūnui Navikui prokuroras siūlė skirti 80 MGL baudą.

Valstybinis kaltintojas Simonas Slapšinskas teisme pareiškė, kad pavyko pilnai įrodyti išteisinamųjų kaltę. Prokuroras rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo Vilmanto Drėmos parodymais, bet ir slapta užfiksuotais telefoniniais pokalbiais.

Išteisintieji ir jiems atstovaujantys advokatai Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos paprašė palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Išslaptino dokumentus, dėl ko klausėsi pokalbių

Generalinė prokuratūra penktadienį išslaptino dokumentus, kuriais remiantis buvo leista klausytis verslininkų pokalbių.

Iki šiol išteisintieji - A. Zuokas, D. Leščinskas, A. Janukonis bei S. Navikas nežinojo, dėl ko STT pradėjo klausytis jų pokalbių. Būtent remiantis šiais pokalbiais buvo pradėtas baudžiamasis persekiojamas.

Kuo remiantis buvo pradėta klausytis verslininkų pokalbių, kol kas garsiai neskelbiama – su dokumentais leista susipažinti tik bylos dalyviams.Tačiau po teismo posėdžio išteisintųjų advokatai pareiškė, kad jiems taip ir nepavyko sužinoti, kuo remiantis buvo pradėtas baudžiamasis persekiojamas – esą prokuratūra vietoj dokumentų išslaptino tik lydraštį.

V.Drėma: esu nukentėjusysis prieš savo valią

Jau ketvirtą kartą nagrinėjant baudžiamąją bylą – netikėta nukentėjusiuoju patraukto buvusio tarybos nario Vilmanto Drėmos pozicija. Atsisakęs dalyvauti teismo posėdžiuose buvęs politikas per advokatą teismui perdavė raštą, kuriame paprašė nesiremti Specialiųjų tyrimų tarnybai(STT) duotais parodymais.

V. Drėma teismui nurodė, kad procesas esą neigiamai atsiliepė jo sveikatai bei šeimai. „Byloje esu nukentėjusiuoju pripažintas prieš mano valią, todėl prašau vadovautis teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais", - rašė V. Drėma.

Jis tikino niekam neturįs pretenzijų ir prašė Generalinės prokuratūros skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio atmesti. Teismas patenkino V. Drėmos prašymą ir nusprendė daugiau jo į posėdžius nekviesti.

DELFI primena, kad jau trečią kartą nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme V. Drėma sulaukė išskirtinio A. Zuoko dėmesio – jis pasiūlė darbą bendrovėje „Šnipiškių ūkis".

Siekė V.Drėmos balso

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group" vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma pinigus imti atsisakė.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V. Drėmai A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

2006-ųjų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimų, todėl bylą dar kartą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.