Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir kelios NATO nepriklausančios valstybės pažadėjo misijoje Afganistane dalyvauti aktyviau.
Vėliau spaudos konferencijoje Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis jau ne pirmą kartą susitikime patikino, kad misija Afganistane nežlunga, tačiau pripažino, kad ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. „Mes darome progresą, bet aš juo nesu patenkintas“, - kalbėjo NATO vadovas.
Jis teigė Aljanso gynybos ministrų susitikime pamatęs susivienijusią tarptautinę bendruomenę, kuri pasirengusi padėti Afganistanui kurti savo ateitį. Kartu J. de Hoopas Schefferis pareiškė, kad misija šioje šalyje, kurią dar prieš keletą metų valdė Talibano režimas, užsitęs ne vienus metus.
Nepaisant nesutarimų dėl papildomų pajėgų siuntimo ir galimo jau dislokuotų karių išvedimo, NATO valstybių atstovai per susitikimą esą pažadėjo toliau mokyti Afganistano saugumo pajėgas.
„Kalbant apie Afganistaną, atsargus optimizmas yra pamatuotas“, - penktadienio rytą, prieš prasidedant ministrų diskusijai, tvirtino Aljanso vadovas.
Tačiau čia pat J. de Hoopas Schefferis pabrėžė, jog „optimizmo nepakanka, reikia konkrečių veiksmų, kad tai taptų realybe“. Esą jau dabar reikalinga tvirta parama šalies vystymuisi.
„Mūsų tikslas – ne tik sukurti stabilumą ir veikiančias institucijas, bet ir Afganistano bendruomenei leisti siekti geresnės ateities, kurioje būtų gerbiamos universalios vertybės“, - kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Gali virsti pilietinio karo apimta narkotikų valstybe
Tuo metu, kai Vilniuje vyksta neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas, Briuselyje įsikūręs politikos analizių institutas Tarptautinė krizių grupė (ICG) paskelbė, jog Afganistanas gali grįžti prie pilietinio karo tarp skirtingų regionų bei etninių grupių, pavirsti kriminalinių gaujų valdoma narkotikų valstybe, o pietuose – įsitvirtinti įstatymų viršenybės nepripažįstantys puštūnai.
Kaip teigiama ICG ataskaitoje, kylantis pasipriešinimas Afganistane atspindi kolektyvinį tarptautinės bendruomenės pastangų pažaboti prievartos priežastis, sukurti efektyviai veikiančias valdžios institucijas ir užtikrinti vystymąsi.
Tokie įspėjimai paskelbti kai kurioms šalims, visų pirma – daugiausiai nuostolių Afganistane patyrusiai Kanadai ir Vokietijai, grasinant nebesiųsti naujų pajėgų ar jas apskritai išvesti, o NATO svarstant, kokia turėtų būti ilgalaikė šios šalies vystymosi strategija.
„Kuomet vėl stiprėjantis pasipriešinimas kelia grėsmę ligšioliniams pasiekimams, o Vakarų sostinės, spaudžiamos visuomenės nenoro susitaikyti su kariniais praradimais, pradeda kalbėti apie žaidimo pabaigą ir svarstyti pasitraukimo strategijas, Afganistano praradimas yra visiškai realus“, - tvirtina analitikai.
Anot jų, jei tarptautinei bendruomenei nepavyks išlaikyti reikiamo kurso, to kaina gali būti nepaprastai didelė, rašo news.theage.com.au.
Dabartiniai tarptautiniai įsipareigojimai esą primena mozaiką, jiems trūksta aiškaus tikslų ir įsipareigojimų vieningumo. Dauguma pastangų paskatinti vystymąsi nukreipti į daugiausiai problemų keliančius regionus, taip sukeliant taikesnių rajonų pyktį.
Nepakankamos pajėgos neleidžia išspręsti visų problemų, o tai įkvepia sukilėlius ir nuvilia Afganistano visuomenę. Šalies vystymas esąs nekoordinuotas. Neįvardijamas pareigūnas ICG pripažino, kad Afganistanas gali žlugti nuo popierių su strategijomis svorio ir būtinų veiksmų stokos.
Valstybių norai skirtingi
Bene aktyviausiai padidinti tarptautines pajėgas Afganistane reikalauja JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios šalyje yra dislokavusios daugiausia karių (atitinkamai 15 tūkst. ir daugiau nei 7 tūkst.) Iš viso NATO vadovaujamoms Tarptautinėms stabilumo palaikymo pajėgoms (ISAF) čia priklauso per 43 tūkst. karių.
Kanada įspėjo galinti kitąmet išvesti savo karius, jei kitos šalys nenusiųs papildomų pajėgų. Jos pusėn stojo Vokietija, turinti trečias pagal dydį pajėgas Afganistane. „Mano manymu, mūsų dalyvavimas misijoje yra puikus“, - Vilniuje kalbėjo šios šalies gynybos ministras Franzas Josefas Jungas.
Anksčiau JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas įspėjo, kad NATO gali tapti dviejų lygmenų aljansu, kuriame „vienos šalys norės kovoti ir žūti vardan žmonių saugumo, o kitos – ne“.
Afganistano pietuose, kur aktyviausiai veikia Talibano kovotojai, yra dislokuota beveik 60 karių iš Lietuvos – specialiųjų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ ir taktinių specialistų grupė, dirbanti su danais. Kaip penktadienį spaudos konferencijoje teigė J. Olekas, daugiau karių Lietuva kol kas nesiruošia siųsti.