Pasak A.Poviliūno, tyrimų duomenys parodė, jog visuomenė mano, kad pagrindiniai jaunimo žalingi įpročiai susiję su narkotikų vartojimu, tačiau jaunimas mano kitaip.
Tyrimų duomenimis, jaunimas nurodė, kad dažniausias žalingas įprotis jų tarpe yra necenzūrinių žodžių vartojimas, toliau - rūkymas, melavimas, alkoholio vartojimas, kompiuteriniai žaidimai, internetas, mokyklos nelankymas ir kiti. Tuo tarpu narkotikų vartojimas, kaip žalingas įprotis, jaunimui neatrodė aktualus ir tyrimų rezultatuose buvo minimas tarp mažiausiai paplitusių žalingų įpročių.
Kalbėdamas apie žalingų įpročių prevenciją, A.Poviliūnas pabrėžė, jog pačios mokyklos, jų mokiniai bei mokytojai per mažai dėmesio skiria pastarųjų prevencijai. "Būtina sudaryti jaunimui sąlygas patiems priimti sprendimus, kaip kovoti su žalingais įpročiais mokyklose", - žurnalistams sakė mokslininkas.
Jis pridūrė, kad "mokyklų resursai kovoje su žalingais įpročiais tikrai neišsemti". Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė akcentavo socialinių pedagogų mokyklose būtinumą. "Socialinių pedagogų trūkumas mokyklose akivaizdus", - sakė A.Kurienė.
Kartu ji pabrėžė, jog vienas socialinis pedagogas visų problemų neišspręs, todėl siūlė mokyklose aktyviau steigti pagalbos komandas, kurias gali sudaryti mokytojai, administracija, tėvai ir kiti suinteresuotieji žalingų įpročių prevencija.
VU Medicinos fakulteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas docentas Dainius Pūras nerimavo, kad Lietuvoje per daug liberalizuotas alkoholio pardavimas ir tai daro neigiamą įtaką jaunimui, nes skatina jį daugiau vartoti įvairių alkoholinių gėrimų.
Pasak vaikų psichiatro D.Pūro, įstatymai dėl alkoholio kontrolės turi būti pakankamai griežti, tačiau ar jų laikomasi priklauso nuo "visuomenės sąmoningumo".
Lietuvos žalingų įpročių prevencijos strategiją inicijavo ir parengė prieš porą metų įkurta Koalicija už sveiką ir saugų vaikų ir jaunimo gyvenimą, vykdanti projektą "Aš galiu". Pabrėžiama, jog per dvejus metus projektas surengė daugiau nei 300 seminarų mokyklose, skyrė lėšų vaikų laisvalaikio įrangai įsigyti bei kitoms priemonėms.
Akcentuojama, jog projektą "Aš galiu" įgyvendina 11 partnerių, tarp kurių minima tabako bendrovė "Philip Morris Lietuva". Pastarosios dalyvavimą projekte, kaip neetišką ir nepriimtiną, sukritikavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius.
"PSO pasisako griežtai prieš tabaką gaminančių bendrovių dalyvavimą jaunimo žalingų įpročių prevencijos projektuose", - BNS sakė PSO atstovas.
Jis teigė, kad jaunimo žalingų įpročių prevencijos projektai turėtų tiesiogiai nepriimti lėšų iš tabako gamintojų, nes tai akivaizdžiai kertasi su moraliniais ir jaunimo sveikatos interesais tarp projekto vykdytojų ir rėmėjų.
R.Petkevičius siūlė kurti kitose šalyse populiarią sistemą, kur nuo alkoholio ir tabako akcizų skiriami konkretūs pinigai visuomenės sveikatos prevencijos projektams.