Metų metais jokių veiksmų nesiimama dėl skurstančios ir baigiančios sunykti Laisvės alėjos, niekaip iš griuvėsių neišvaduojamas senamiestis, protu nesuvokiamas naujų statybų bumas miesto pakraščiuose, nesugebama atsikratyti daugybės pastatų vaiduoklių, darkančių Kauno veidą. Unikali tarpukario architektūra baigia pranykti miesto centre kylančių menkaverčių dėžučių kaimynystėje.
Šiandien Kaune nėra ne tik bent kiek padoresnių sporto rūmų, bet ir jokios (!) koncertų salės (rekonstruojama Filharmonija duris atvers gal tik metų pabaigoje, koncertai vyksta visiškai tam nepritaikytuose Kultūros namuose - aut.), net keli meno kolektyvai teturi laikinas pastoges, o apie daugiafunkcį kultūros centrą kol kas dar tik kalbama.
„Architektūra atsitinka“
Žinomas architektas Audrys Karalius kaip visada žodžių į vatą nevynioja. "Kaunas kaip miestas visiškai nedirba, neprojektuoja savęs į ateitį. Kaune architektūra atsitinka. Jos nesiekiama sąmoningai ir tai vyksta jau daugelį metų", - dienraščiui sakė A. Karalius. Jo teigimu, kalbėti apie kokias nors permainas šiandien yra visiškai neįmanoma, nes perspektyvos turi turėti bent kokį pagrindą. "Jo nėra. Ir būti negali, kai miesto valdžia demonstruoja visišką nekompetenciją ir net nenorą susigaudyti situacijoje.
Įsivaizduokite, jei miesto vicemeras viešai pareiškė, kad vienoje perspektyviausių miesto plėtros vietų - Vilijampolėje, ant Nemuno kranto, netoli planuojamų statyti gyvenamųjų kvartalų, bus įrengta stambiųjų atliekų aikštelė, nes urbanistai geresnės vietos nerado, tai apie ką galime kalbėti", - pasipiktinęs sakė architektas. Jo teigimu, bent kiek save ir miestą gerbiantis žmogus turėtų imtis veiksmų (šiuo atveju - "atleisti tokius neišmanėlius urbanistus" - aut.), bet valdžios kandęs vyras net nematė reikalo atsiprašyti už tokį akibrokštą miestui.
„Baisiausia, kad į visus mūsų (architektų - aut.) mėginimus kalbėtis - jokios reakcijos! Prieš 3 mėnesius su miesto valdžia susitiko Kauno miesto architektų sąjungos atstovai bei architektų ir urbanistų ekspertų tarybos (KAUET) nariai. Atrodo, lyg ir išgirdo, suprato. Bet iki šiol nė piršto nepajudino“, - konstatavo A. Karalius. Pasak jo, tuomet jau geriau pasakyti, kad prie „šito laivo šturvalo stovi neprognozuojami ligoniai, ir kiekvienas tegu gelbėjasi kaip išmano“.
Formuojamos blogos tradicijos
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas architektas Gintaras Balčytis dar pernai yra pareiškęs, kad pagrindinėse laikinosios sostinės gatvėse, ypač Savanorių prospekte, formuojasi tikrai ne sektino pavyzdžio tradicijos. "Tai, kas statoma Savanorių prospekte, įvardijama paprastai - provincialumo apraiškos", - sakė architektas. Išties, ar 2-3 aukštų karkasai, apdengti tonuotu stiklu, yra architektūra, kuri formuoja mūsų aplinką? Tuo suabejotų ne tik specialistas, bet ir ne vienas miestietis.
„Man kažkodėl šis prospektas dabar primena Baltarusiją. Taip nyku - arba senos griuvenos, arba tie pseudošiuolaikiniai veidrodiniai... Dažnai tenka juo vaikščioti ir važiuoti, mat gyvenu gretimoje gatvėje, tačiau tokio beveidžio jo (Savanorių prospekto - aut.) niekada nemačiau“, - pasakojo kaunietė Ilona Baubienė. Jos teigimu, vos per metus vienoje eilėje iškilo bent 5 „bedvasiai stikliukai“, kurie senųjų pastatų fone atrodo itin nykiai, lyg atsitiktinai čia įsodinti.
„O tikrai vertinga architektūra, pavyzdžiui, nuo Smetonos laikų likęs „Dainos“ kino teatras, metų metais stovi apleistas, nuniokotas ir niekam nepriklausantis. Apie ką mąsto miesto valdžia?“ - retoriškai dienraščio žurnalistų klausė moteris. Tai, kad vienoje pagrindinių miesto gatvių vis daugėja pačios primityviausios architektūros pavyzdžių, sutinka ir architektų bendruomenė. Tiesa, daugelis jų linkę kaltinti verslininkus, kurių poreikiai esą yra minimalūs, o apie tai, kad pastatas dar ir formuoja miesto veidą, didžioji dalis net ir girdėti nenori. Visi sutaria, kad miesto valdžia pati kalta, nesugebėdama numatyti ateities strategijos ir jos įgyvendinti.
Kalbos perdėtos
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius įsitikinęs, kad kalbos apie tai, jog miestas architektūros atžvilgiu degraduoja, gerokai perdėtos, o daugelis kaltinimų - visiškai nepagrįsti.
„Pasakysiu taip - prieš pradedant kalbėti, reikėtų pirmiausia paskaityti įstatymus. Ir pagaliau suprasti, kad jie parašyti ne tik valstybės tarnautojams. Mieste patvirtintas bendrasis planas, aukštų pastatų išdėstymo planas, kiti dokumentai, kuriais ir vadovaujamės“, - aiškino N. Valatkevičius. Pasak jo, kaltinimai neveiklumu, nežiūrėjimu į priekį, nenoru išgirsti dažniausiai neturi jokio pagrindo, arba vadovaujamasi emocijomis.
„Kas nedirba, tas neklysta, bet niekada negalima pamiršti vieno - įstatymų reikia paisyti. Įstatymai yra politikų, o ne miesto urbanistų kompetencija“, - sakė savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas. Pasak jo, apie Kauno urbanistiką šiandien labai sunku kalbėti vien dėl to, kad vis dar vyksta tokia sudėtinga ir paini žemės reforma. Beje, jis atkreipė dėmesį, kad Kaune klostosi paradoksali situacija: miesto architektai gerai vertinami ir nuolat sulaukia apdovanojimų už savo darbus, o pati miesto architektūra, arba tai, ką mieste norima įgyvendinti, dažniausiai nusipelno tik kritikos.
Kas išliks ateičiai?
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė LŽ sakė, kad tik laikas gali parodyti, kas ko vertas.
„Man sunku, o gal ir nederėtų kaip valdininkei kalbėti, tačiau aš taip pat esu pilietė ir miesto patriotė, todėl negaliu būti abejinga vykstantiems procesams. Pasakysiu trumpai - norėčiau, kad šiandienė Kauno architektūra kalbėtų šios dienos kalba, bet „neužliptų“ ant to palikimo, kuris mieste susiformavo iki 1940 metų“, - dienraščiui sakė I. Vaškelienė. Jos teigimu, tas suformuotas Nepriklausomybės laikų laikinosios sotinės įvaizdis yra labai svarbus ir jautrus, deja, šiandienės korekcijos ir mėginimai viską rekonstruoti labai retai būna sėkmingi.
„Tokius galėčiau paminėti vos kelis. Labai neblogai buvo į Laisvės alėją įkomponuotas „Kauno“ viešbutis, Vilniaus ir Ūkio bankų pastatai, buvęs vaikų darželis Kęstučio gatvėje. Tai sėkmingi pavyzdžiai, subtiliai sutvarkyti objektai, bet jie tik pritaikyti“, - pabrėžė KPD Kauno padalinio vedėja.
Jos teigimu, naujieji statiniai kelia gerokai rimtesnių problemų ir klausimų, tačiau dar kartą pabrėžė, kad tik laikas sudėlios visus taškus. „Nepamirškime ir dar vieno svarbaus momento - šiuolaikinis Kaunas su savo architektūra dar tik pradeda formuotis. Architektai turi daugiau galimybių: keičiasi medžiagos, randasi puikių technologijų, taigi lieka tik tikėtis, kad ir XXI a. pradžia paliks savo pėdsaką istorijoje“, - dienraščiui sakė I. Vaškelienė.
Pripažinti ir šiemet
Beje, Kauno architektų kūryba tikrai vertinama. Paskutinę sausio dieną buvo įteikta profesionalų vertinama „Archiformos“ architektūrinė premija. Iš 2007 metų „Archiformos“ žurnalo puslapiuose pristatytų architektūros kūrinių buvo išrinktas geriausias. Pagrindinis prizas teko Aukštabalio daugiafunkcio komplekso Šiauliuose architektams kauniečiams: Eugenijui Miliūnui-Simui, Algimantui Bubliui, Gintarui Balčyčiui, Linui Tuleikiui ir bendraautoriams Vytautui Čalkai, Aurimui Ramanauskui, Kęstučiui Ščevinskui, Juliui Baronui, Kęstučiui Vaikšnorui, Gediminui Lasinskui.
Konkurso žiuri buvo 2007 metais „Archiformos“ architektūrinės premijos laureatu tapęs architektas Saulius Juškys. Laureatas išrinktas po detalios visų objektų apžiūros ir įvertinimo. Architektų grupė apdovanota už savitą meninę koncepciją, dėl kurios jų projektuotas statinys išsiskiria ir pranoksta kitus. O „Archiformos“ žurnalo tinklalapio lankytojai, balsavę kelias savaites prieš renginį, geriausiai įvertino KMU biblioteką ir informacijos centrą Kaune. Jo autoriai - kauniečių architektų grupė, vadovaujama Gražinos Janulytės-Bernotienės.