„Santarvės rūmų idėja labai graži ir gera. Tačiau reikia ieškoti ne tik Vyriausybės, bet ir verslininkų paramos. Patirtis rodo, kad verslas kultūriniams projektams yra atviras“, – mano vienas iš susitikimo dalyvių parlamentaras Julius Dautartas.
Jo nuomone, plėtojant Santarvės rūmų idėją reikia ne tik ieškoti konkrečių finansavimo šaltinių, bet ir ją propaguoti įvairiuose visuomenės sluoksniuose. „Visų pirma tai sielovados, kultūros centras, tokio reikia ne tik Panevėžiui, bet ir visam regionui. Todėl apskrities savivaldybės neturėtų elgtis egocentriškai“, – tikina Seimo narys.
J.Dautarto nuomone, netgi jei projektas pasiektų Vyriausybės lygmenį, garantijų, kad jis sulauks didesnės finansinės paramos, nėra: iš valstybės biudžeto per metus Bažnyčiai skiriama tik 5 mln. litų, o Santarvės rūmų idėjai įgyvendinti prireiktų trigubai daugiau lėšų.
Didžiąją dalį pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Santarvės rūmų projektą Savivaldybė Ūkio ministerijai pateiktame Panevėžyje planuojamų kultūros objektų sąraše įrašė pirmą. Savivaldybė rūmų statybai Parko g. skyrė 2 ha sklypą ir jau baigtas rengti sklypo detalusis planas.
Šiuo metu Savivaldybė rengia Santarvės rūmų investicinį projektą. „Tuo mūsų, kaip miesto, indėlis į projektą ir baigiasi. Lėšų tam skirti neplanuojame, nes neturime jokių galimybių. Be to, toks projektas – jau ne Savivaldybės, o, galima sakyti, Europos lygmens reikalas“, – mano miesto meras Vitas Matuzas.
Santarvės rūmų idėją pavertus konkrečiu projektu prie finansavimo šaltinių paieškos tikina prisidėsianti ir Apskrities viršininko administracija.
„Apie tai jau esame kalbėję ir su Ūkio ministerija, ir su Vyriausybės patarėjais religiniais klausimais. Generalvikarą pažįstu nuo Sąjūdžio laikų ir žinau, kad šio dvasininko idėjos turi gilų moralinį pagrindą“, – teigė apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Prieštaraujančiųjų nėra
Idėjos autoriaus R.Pukenio planuojami Santarvės rūmai gerokai skirsis nuo miesto bažnyčių. Daugiau nei 5000 kvadratinių metrų pastate Parko g. planuojama įrengti žiemos sodą su koplyčia.
Šalia jos – apie 1000 kv. m užimsiančią Rūpintojėlio šventovę. Pasak R.Pukenio, tai bus nuostabus kampelis, jis priglaus kiekvieno Lietuvos skulptoriaus gražiausią rūpintojėlį.
Santarvės rūmuose ketinama įkurti sakralinio meno muziejų, jame savo vietą suras seni kryžiai, religinio meno eksponatai, popiežiaus Jono Pauliaus II muziejuje planuojama eksponuoti Šventojo Tėvo nuotraukas, medalius, paveikslus.
Susipažinti su popiežiaus kelionėmis, Vatikano muziejais arba Romos vaizdais, Jeruzalės ar kitų miestų įžymiausiomis šventovėmis bus galima videosalone. Santarvės rūmuose ketinama įrengti biblioteką su skaitykla, saugyklos kambariai saugos senas maldaknyges, vertingas religines knygas.
Svečiai pasistiprinti, o tuo pačiu prisidėti prie unikalaus statinio išlaikymo galės kavinukėje. Po Santarvės rūmų stogu veiks ir „Carito“ kampelis, nes, pasak R.Pukenio, visada yra žmonių, kuriems trūksta dėmesio ar duonos kąsnio.
Dvasininkas tikina statyti vien tik naujos bažnyčios gal nebūtų ryžęsis. Jo nuomone, į vieną kompleksą verta sujungti ir kitus visuomenei reikalingus objektus. Santarvės rūmai vienys visų Panevėžio religinių mažumų atstovus. Mečetę ketinama skirti musulmonams, karaimai taip pat turėtų savo maldos kampelį.
Pasak vienybę skleisiančių Santarvės rūmų idėjos autoriaus, jai pritaria visos religinės mažumos Panevėžyje, o svarbiausia – ją palaimino Panevėžio ordinaras, tad darbas būtų tęsiamas netgi jei R.Pukenio mieste nebebūtų.
Prisidėti gali ir visuomenė
R.Pukenis siekia, kad pastatas ne tik būtų gražus, nepakartojamas, bet ir atliktų sakralinę funkciją, todėl architektams keliami nemaži reikalavimai. Šiuo metu objekto projektą perėmė jau ketvirti architektai – vilniečių bendrovė „Nadruva“.
„Sustoti ties šiuo projektu nebegalima. Nėra jame nieko fantastinio. Vakarų Europoje šalia daugelio bažnyčių veikia sakraliniai muziejai“, – teigė R.Pukenis.
Eksponatai būsimiems Santarvės rūmams jau pradėjo plaukti. Stačiatikių Kristaus prisikėlimo bažnyčios kunigas Aleksejus Smirnovas jau padovanojo būsimam muziejui 1761-aisiais išleistą knygą. Tai liturginiai tekstai, parašyti senovine rusų kalba.
Generalvikaras dėkingas monsinjorui Juozapui Antanavičiui, padovanojusiam už žmogų didesnę Kristaus statulą, rūpintojėlį būsimajai šventovei skyrė medžio drožėjas Mykolas Dirsė. Santarvės rūmams savo surinktą medalių kolekciją ir didžiulę biblioteką ketina padovanoti ir pats generalvikaras.
„Daug yra žmonių, kurie saugo kultūrines vertybes būsimiems Santarvės rūmams. Nereikia deginti namuose turimų senų laikraščių, maldaknygių – sukaupkime visa tai po bažnyčios stogu, kad tarnautų visiems“, – ragino R.Pukenis.
Generalvikaras kviečia galinčiuosius prisidėti prie Santarvės rūmų atsiradimo.
„Už kiekvieną paaukotą litą atsiskaitysime. Pasitikime jumis, geros valios žmonės, kurie valdote kapitalą, kad čia, ant Nevėžio krantų, iškils nuostabus paminklas žmogui ir Lietuvai, siekiančiai gyventi meilės civilizacijoje, – pabrėžė dvasininkas.