Istorikų manymu, žydai į Lietuvą atsikėlė XIV amžiuje. Tarpukariu jų daugiausiai gyveno Vilniaus krašte (per 250 tūkstančių). Per karą holokaustas sunaikino 93 proc. šios milžinišką intelektinį ir kultūrinį potencialą sukaupusios tautos atstovų. Dabar Lietuvoje žydų gyvena per 5 tūkstančius, Kaune - vos keli šimtai.

Izraelyje veikiantis Europos žydijos katastrofų aukų ir didvyrių atminimo memorialinis muziejus Jad Vašem už nesavanaudišką pagalbą žydams holokausto metais atminimo medaliais yra apdovanojęs per 20 tūkst. įvairių valstybių atstovų. Tarp jų, praėjusių metų pabaigos duomenimis, yra ir daugiau nei 700 Lietuvos piliečių. Pernai, kovą, apdovanojimo ceremonija vyko ir Kauno rotušėje.

Pasak vieno iš Pasaulio tautų memorialo Kaune statybos iniciatorių, praeityje garsaus sportininko kauniečio Michailo Duškeso, projektas gali kainuoti per milijoną litų. Lėšų tam skirs Rotary klubas ir kai kurios Izraelio organizacijos. Memorialas atliks ne tik atminimo įamžinimo - Lietuvos gyventojų, pripažintų pasaulio teisuoliais, vardai ir pavardės bus iškalti akmenyje, bet ir edukacinę funkciją.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Ryčio Strimaičio, iniciatoriams buvo siūlytos keturios vietos, tinkamos memorialo statybai: Laisvės alėjos ir Trakų gatvės skverelis, Čečėnijos aikštės dalis, Sąjungos aikštė Vilijampolėje, kur karo metais veikė getas, bei Žaliakalnio papėdėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė Šv. Gertrūdos gatvėje. Šios aikštelės "kaimynai" - istorinė Lietuvos prezidentūra, VDU Teologijos fakultetas, Bernardinų vienuolynas, Maironio gimnazija, kur prieš karą sprendimus priiminėjo Lietuvos steigiamasis Seimas.

Vieta Senamiestyje atrodo tinkamiausia projekto sumanytojams, nes šalia jos yra ir sinagoga, kurią tikimasi atstatyti.