Miestas mažėja

Dar nepasibaigus sausiui Panevėžyje mirė 131 gyventojas. Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus registratorė Laimutė Vorobjova teigė bijanti būti blogu pranašu, tačiau mano, kad per šią savaitę gali būti registruota dar bent 20 mirčių.

„Per penkiolika mano darbo metų tai pirmas kartas, kai per mėnesį tiek daug mirčių užregistruota“, – stebėjosi L.Vorobjova.

Registratorė atkreipė dėmesį, kad dažniausia mirties priežastis – senatvinės ligos, vienas kitas panevėžietis iš gyvenimo pasitraukė savo noru, du benamiai sušalo. Vyriausiasis velionis – 97-erių moteris, jauniausiam šį mėnesį palaidotam panevėžiečiui tebuvo 22-eji. Jaunuolį amžino poilsio paguldė nuo gimimo kankinusi nepagydoma liga.

Pasak L.Vorobjovos, pirmieji metų mėnesiai kasmet kelia siaubą. Pernai sausį Anapus išėjo 126 panevėžiečiai, per vasarį, teturėjusį 28 dienas, – net 136.

„Labiausiai žmonės nori gyventi vasarą. Birželį–rugpjūtį per mėnesį miršta vidutiniškai 100 panevėžiečių“, – pastebėjo registratorė.

Deja, gimusiųjų, palyginti su mirusiųjų, graudžiai mažai. Šiais metais Panevėžyje pasaulį išvydo dar tik 75 naujagimiai, tai yra kone perpus mažiau, nei su juo atsisveikino.

Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Girdvainienės, gimimų Panevėžyje kasmet mažėja jau nuo 1981-ųjų. Specialistė pastebi, kad gandrai Panevėžį dažniausiai lanko liepą ir rugpjūtį. Pernai per šiuos mėnesius įregistruota daugiau nei po 100 naujagimių. Mažiausiai kūdikių praėjusiais metais sukrykštė gegužę – 63.

Iš viso 2007-aisiais Panevėžyje mirė 1308 gyventojai, gimė 982 vaikai. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai su nostalgija mena laikus, kai gimimus tekdavo registruoti dvigubai dažniau nei mirtis. Pavyzdžiui, 1991-aisiais gimė net 2166 panevėžiečiai, o mirusiųjų suskaičiuota 1155.

„Statistika tikrai liūdna, o išvada viena: panevėžiečiai sensta ir miestas mažėja“, – teigė J.Girdvainienė.

Sausis pasiekia piką

Rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius dar laukia seniūnijų pateikiamų duomenų apie mirusiuosius sausio antrojoje pusėje. Tačiau, pasak skyriaus vedėjos Palmiros Liolienės, jau dabar galima spėti, kad per pastaruosius keletą metų šis sausis gali būti „juodžiausias“. Iki 15 dienos rajone registruotos jau 38 mirtys.

Vedėjos teigimu, dideliu mirtingumu išsiskyrė ir praėjusių metų pirmasis mėnuo. Tuomet per pirmąsias dvi metų savaites į amžiną kelionę buvo palydėti 28 gyventojai, tačiau antrojoje sausio pusėje mirė net 40 žmonių.

„Rajone mažiausias mirtingumas lapkritį ir gruodį – apie 38 gyventojai per mėnesį. Gal įtakos tam turi, kad žmonės švenčių laukia? O po jų į širdį ateina tuštuma. Kiekvienas sausis mums kelia siaubą. Niekada nebūna tiek daug mirčių, kaip tą mėnesį. Dažniausios mirties priežastys – širdies, kraujagyslių ligos, vėžys“, – kalbėjo P.Liolienė.

Įdomiausia, pasak jos, kad praėjusiais metais gimstamumas piką buvo pasiekęs taip pat sausį – tuomet pasaulį išvydo 37 mažieji rajono gyventojai.

Statistikos departamento paskutiniais duomenimis, liepos 1-ąją Panevėžyje gyveno 114 tūkst. 185 žmonės, tai yra 799 mažiau nei 2006-aisiais.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 3 mln. 366 tūkst. 100 gyventojų, tai yra 18 tūkst. 800 mažiau nei 2006-aisiais. Pernai tūkstančiui šalies gyventojų teko 9,5 gimusiųjų ir 13,5 mirusiųjų.

Tradicijos keičiasi

Išaugęs panevėžiečių mirtingumas atsikvėpti neleidžia laidojimo paslaugas teikiančioms bendrovėms. Pasak „Grauduvos“ direktorės Angelės Kirklienės, per šį mėnesį buvo nuolatos užimtos visos keturios šarvojimo salės.

„Kai Dievulis pradeda imti, tai pulkais. Per sausį dienos nebuvo, kad nepašarvotų mirusiojo“, – pažymėjo direktorė.

Didėjantis mirtingumas ir spartėjantis gyvenimo tempas keičia ir senąsias lietuvių laidojimo tradicijas.

A.Kirklienės teigimu, pastaruoju metu kone pusė laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės klientų joje pašarvotų mirusiųjų gedi nebe dvi paras, kaip buvo įprasta dar prieš keletą metų, o jau tik parą.

„Gal ne visi turi lėšų kelioms paroms išsinuomoti šarvojimo salę. Vis dėlto parai su visa atributika nuoma kainuoja apie 200 litų“, – svarstė direktorė.

Permainų nekritikuoja

Nors bažnyčių žinioje esančių šarvojimo salių nuoma gerokai pigesnė, tačiau ir dvasininkai pastebi, kad panevėžiečiai prie artimojo karsto nelinkę ilgai gedėti.

„Dar pasitaiko šarvojančiųjų dviem paroms. Bet daugėja tokių, kurie vieną dieną pašarvoja, o kitą jau laidoja. Sunku pasakyti, kodėl pagreitį įgauna tokia tendencija. Gal žmonės pinigus taupo, o gal nyksta tradicija laidoti tik trečią dieną“, – svarstė P.Baniulis.

Už šarvojimo salę auka bažnyčiai – apie 60 litų. Tačiau, klebono teigimu, žmonės aukoja pagal išgales. „Būna ir taip, kad nė ačiū nepasako, ir šv. Mišios laikomos už dyką. Gal kai kurie žmonės nuo seno mano, kad bažnyčia turtinga?“ – svarstė P.Baniulis.

Trumpėja ne tik šarvojimo laikas. Pasak klebono, nebėra veržimosi su karstais į bažnyčioje laikomas gedulingas šv. Mišias.

Klebono nuomone, karstas bažnyčioje nebent pritrauktų į šv. Mišias daugiau žmonių, tačiau dvasininkai vargu ar būtų pajėgūs per dieną maldos namuose priimti po keletą palaikų.

„Dvasininkai ragina gerbti mirusįjį, bet nėra nuostatos, kiek laiko šarvoti ar reikalavimo nešti karstą į bažnyčią. Svarbiausia – pagarba velioniui“, – pabrėžė P.Baniulis.

Kaimas gręžiasi į miestą

Senosios laidojimo tradicijos traukiasi ir iš kaimo. Miežiškių, Velykių ir Velžio parapijų klebonas Rimantas Visockis apgailestavo, kad vis daugiau žmonių, nenorėdami vargo namuose, net ir visą gyvenimą kaime praleidusį velionį šarvoja mieste.

„Pernai šeimą kalbinau, kad mirusiąją namie, bent jau kaimo salėje, šarvotų, bet namiškiai nesutiko. Moteriškė kaime labai mylima buvo, visi kaimynai, pažįstami būtų suėję atsisveikinti, o į miestą suvažiavo tik patys ištikimiausieji“, – pasakojo R.Visockis.

Anot jo, pašarvojus mirusįjį kaime velionis paprastai laidojamas trečią dieną. Dvasininkas stengiasi, kad katalikiškai gyvenusiojo karstas ir į šv. Mišias bažnyčioje būtų atnešamas.

„Bet dažnai jau būna taip, kad velionį pašarvoja mieste, o į kaimą tik palaidoti atveža. Liūdna, kad gyvenimo tempas greitėja net ir akistatoje su mirtimi“, – pabrėžė R.Visockis.