Tačiau šiuos labai skirtingus žmones sieja keli dalykai – jie daug žinojo apie „Dujotekaną, netylėjo ir dabar jau yra mirę.

V. Akulovas – liudininkas po kurio žodžių, VSD pradėjo vieną garsiausiai nuskambėjusių tyrimą, o Seimas ėmė aiškintis paties saugumo veiklą. Liudininkas, kuris mirė netikėtai praėjusių metų kovą.

Atsižvelgiant į V. Akulovo ir kitų išdrįsusių kalbėti žodžius buvo pradėtas itin daugiausiai aistrų sukėlęs VSD "Dujotekanos" tyrimas, kuriuo vėliau susidomėjo ir Seimas.

Prokuratūra ir VSD nepastebėjo V. Akulovo mirties, nors V. Akulovo apklausos protokolas yra „Dujotekanos“ kaip Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos tyrimo byloje.

VSD vadovas Povilas Malakauskas šių žinių nekomentavo ir teigė niekada nekomentuosiąs.

Remiantis V. Akulovo parodymais buvo siekiama, kad teismas „Dujotekaną“ paskelbtų užsienio specialiųjų tarnybų priedangos organizacija.

„Saugumo departamente mano pavaldiniai apklausė V. Akulovą dėl NSGK tyrime minėtos bendrovės „Dujotekana“ steigimo. V. Akulovas pateikė ne tik informacijos apie įmonės steigimo aplinkybes, bet taip pat davė paaiškinimų. Šis paaiškinimas galėjo būti panaudotas teisminiame procese, jei toks būtų vykęs, – teigia Kąstytis Braziulis, buvęs kontržvalgybininkas.

V. Akulovas saugumui papasakojo, kad idėja kurti rusiškomis dujomis prekiaujančią įmonę kilo dviem buvusiems „kagėbistams“ – jam ir Piotrui Vojeikai.

Tuomet galvota pigias rusiškas dujas su didžiuliu pelnu pardavinėti Lietuvoje, o gautais pinigais remti Maskvos partijas ir atskirus politikus, kad Maskvos interesai vadinamajame artimajame užsienyje būtų apginti.