Už tūkstantį litų
Lietuvoje registruotos bendrovės steigėjui ar nuosavybės bendrininkui, kuriam priklauso bent 10 proc. įmonės akcijų, nereikia leidimo dirbti Lietuvoje. Migracijos departamentas turi tokiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (leidimas išduodamas metams, bet kasmet pratęsiamas, jei žmogus nenusižengė, neįkliuvo policijai ar pan.). Penketą metų čia išgyvenę vadinamieji verslininkai įgyja teisę prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Pagal įstatymus steigiantiems bendroves užsieniečiams nekeliama jokių papildomų reikalavimų. Pasak Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Paukštės, seniau Ūkio ministerijoje savo įmones registruojantys užsieniečiai privalėjo pateikti verslo planą ir kt., dabar jiems tereikia pateikti paraišką Registrų centrui ir į sąskaitą įnešti minimalų įstatinį kapitalą - 10 tūkst. litų. Tad tokios bendrovės nuosavybės bendrininkais gali būti 10 užsieniečių - jiems tereikia "susimesti" po tūkstantį litų ir gali legaliai kraustytis į Lietuvą.
Po dvejų metų gali prašyti leidimo atsivežti šeimas. Jei nuosavybės bendrininke padaroma žmona, viskas dar paprasčiau, ir laukti dvejų metų nereikia: Lietuvoje legaliai gyvenantiems tėvams leidžiama atsivežti vaikus.
Bendrovę galima įregistruoti atvažiavus į Lietuvą kad ir turint turistinę vizą. Be to, netgi nebūtina atvykti į šalį: įmonę užsieniečių vardais gali įsteigti Lietuvoje pasamdytas įgaliotas asmuo.
Pirmauja rusai ir kinai
Migracijos departamento duomenimis, užsieniečių įmonių Lietuvoje įstojus į ES sparčiai daugėja. Bendroves įsteigusių ir tuo pagrindu leidimus gyventi Lietuvoje gavusių ne ES valstybių piliečių irgi kasmet daugėja. 2004 metais tokių užsieniečių buvo 148. Tais metais pirmavo Rusijos piliečiai (24), antroje vietoje buvo kinai (21), trečioje - turkai (14). 2005 metais šiuo būdu Lietuvoje legalizavosi 215 užsieniečių (47 rusai, 36 kinai, 20 Izraelio piliečių), o 2006 metais - 282 užsieniečiai (67 rusai, 49 kinai, 40 baltarusių). Pernai įmonių steigėjais ir bendro turto savininkais tapo jau 465 užsieniečiai (119 rusų, 84 kinai, 73 Baltarusijos piliečiai).
Be jau minėtų valstybių, Lietuvoje įmones registruoja Pakistano, Irano, Irako, Libano, Armėnijos, Azerbaidžano, Indijos ir kitų šalių piliečiai. Vieni, įregistravę įmonę savo vardu, įstatinį kapitalą į dalis po 10 proc. suskaido vėliau, kiti bendroves steigia iškart būrio draugų ar giminaičių vardu.
D.Paukštės manymu, šiemet Lietuvoje taip legalizuosis apie tūkstantį atvykėlių. Didelė jų dalis atsigabens šeimas, tad šios rūšies imigrantų dar padaugės.
Vystys turizmą Lietuvos kalnuose
"Manau, kad bet koks Lietuvoje plėtojamas verslas turi teikti naudą valstybei. Jei metų metus užsieniečių bendrovės nemoka mokesčių, nes neturi pelno... Atėjusio prasitęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje paklausi, kodėl jo įmonė nieko neuždirba, o tas verslininkas paaiškina, kad, pavyzdžiui, buvo pasiėmęs pusę metų nemokamų atostogų, todėl ir negavo pelno! Kyla klausimas, ką jis čia veikia? - retoriškai klausė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas. - Tų užsieniečių niekas negano."
D.Paukštės manymu, negerai ir tai, kad registruojant įmonės įstatus leidžiama be jokio papildomo mokesčio prirašyti įvairiausių veiklos sričių "nuo prekybos vinimis iki kosminių technologijų". "Kartais atrodo, kad nuo proto nušokta", - apibūdino verslininkų užmojus direktoriaus pavaduotojas.
Kaip pavyzdį D.Paukštė pateikė vienos užsieniečių bendrovės (su 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu) įstatus, kuriuose išvardyta apie 60 veiklos sričių: statyba (net automagistralių tiesimas), prekyba transporto priemonėmis, drabužiais, alkoholiu, sodinukais, daržovėmis ir t. t. Tarp šios bendrovės užmojų yra netgi kalnų turistinių stovyklų steigimas Lietuvoje.
Taisytini įstatymai
Migracijos departamentas sprendimus neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir kt. priima tik remdamasis kitų valstybės institucijų sprendimais. Tokius duomenis jis gauna iš teisėsaugos institucijų. Bet, D.Paukštės manymu, turėtų būti atsižvelgiama ir į valstybei užsieniečio teikiamą naudą.
Tačiau dabar, net jei bendrovė niekada nemokėjo mokesčių ir yra akivaizdžiai neveikianti, jos savininkams leidimus gyventi Lietuvoje vis tiek tenka pratęsti. Nepratęsti leidimo arba jį panaikinti būtų galima, jei Mokesčių inspekcija mokesčių nemokančias įmones uždarytų, tačiau iki šiol nėra buvę nė vieno tokio atvejo, nes tai ne inspekcijos kompetencija. Todėl, D.Paukštės manymu, būtina keisti įstatymus.
Pasak D.Paukštės, šiek tiek nuo nepageidaujamų imigrantų Lietuvą gelbsti geografinė padėtis ir klimatas - išeiviai iš šiltųjų kraštų labiau pageidauja įsitaisyti Pietų Europos kraštuose. Taigi įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės mūsų šalis imigrantams vis patrauklesnė.