Ar įvykiai Rusijoje turėjo įtakos Britų tarybos atstovybės Vilniuje darbui? Jogailos gatvėje įsikūrusiose tarybos patalpose – jokio šurmulio, nesimato ir darbuotojų. „Vyksta remontas. Mažiname savo biurą, uždarome informacinį centrą, kuris buvo nepaprastai populiarus tarp jaunimo“, – paaiškino Britų tarybos atstovybės Lietuvoje direktorė Lina Balėnaitė.
Tačiau tai visai ne krizės, o pasikeitimų ženklas. „Keičiasi pasaulis, keičiamės ir mes“, – sakė vadovė, sutikusi papasakoti apie Britų tarybos veiklą Lietuvoje ir šiuo metu įgyvendinamas reformas.
Prioritetas – švietimo tobulinimas
Pagal tarpvalstybinę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį įsteigta Britų tarybos atstovybė Lietuvoje veikia jau 15 metų. Pradėjęs darbą kaip anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų informacinis rėmimo centras, padalinys išplėtė savo veiklą į meno ir kultūros sritis.
„Britų taryba neturėjo ir neturi savo kalbų mokyklos Lietuvoje, – sakė L.Balėnaitė, išsklaidydama visuomenėje susidariusią klaidingą nuomonę. – Švietimas visada buvo mūsų prioritetas, bet mūsų veikla yra labiau orientuota į švietimo tobulinimą.“
Britų taryba aktyviai dalyvavo vykdant Lietuvos švietimo reformas. Pernai organizacija vykdė aukštojo mokslo modernizavimo projektą, subūrusi įvairių sričių specialistus iš skirtingų šalių, kurie kūrė viziją, kaip po dešimties metų turėtų atrodyti aukštasis mokslas. Po to projektas buvo pristatytas visuomenei ir politikams. Lietuvoje šis pristatymas sulaukė didelio atgarsio.
Kultūriniai mainai
Paklausta, ar lietuviai aktyviai dalyvauja Britų tarybos veikloje, L.Balėnaitė nesiryžo įvardyti tikslių skaičių. Pasak vadovės, žmones, kurie tiesiogiai dalyvauja projektuose, reikėtų skaičiuoti tūkstančiais.
„Tačiau kaip galime paskaičiuoti tuos, kurie klausėsi mūsų radijo projekto apie šiuolaikines muzikines tendencijas Jungtinėje Karalystėje? Kiek žmonių pamatė mūsų atvežtus filmus per Kino pavasario festivalius arba per televiziją? Kiek žmonių yra pamatę britų meno parodas Šiuolaikinio meno centre?“, – retoriškai klausė L.Balėnaitė.
Britų tarybos dėka lietuviai turėjo galimybę išvysti žinomus Jungtinės Karalystės menininkus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos džiazo festivaliuose, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“, šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.
„Mes dalyvaujame ne tik veždami ir pristatydami britų menininkus, bet ir organizuodami edukacines programas, kad jauni lietuvių menininkai ar studentai galėtų pasimokyti iš britų“, – teigė L.Balėnaitė.
Permainų metas
Anksčiau Britų taryba konsultavo lietuvių jaunuolius, kurie norėjo patys nuvykti į Didžiąją Britaniją semtis mokslų ir patirties. „Tai darėme tada, kai internetas dar nebuvo toks populiarus ir tos medžiagos nebuvo galima susirasti. Dabar tiesiog nukreipiame visus besidominčius į mūsų administruojamą interneto svetainę“, – apie Britų tarybos veiklos pasikeitimus pasakojo L.Balėnaitė.
„Britų taryba išgyvena reformų laikotarpį, – tęsė direktorė. – Mes pereiname nuo dvišalių santykių (tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos – aut. past.) prie daugiašalių. O projektai dabar bus sutelkti į keturias strategines sritis: tarpkultūrinį dialogą, žinių ekonomiką ir kūrybingumą, klimato kaitą ir saugumą.“
Ko išsigando Rusija?
Ažiotažas dėl Britų tarybos žiniasklaidoje kilo po to, kai Rusija praėjusią savaitę uždarė šios organizacijos regioninius skyrius, apkaltinusi ją nelegalia veikla.
Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Anthony Brentonas tvirtino, kad Britų taryba visose šalyse sėkmingai veikia pagal vienodą modelį. „Jeigu Britų taryba Rusijoje buvo kažkokio poveikio centras, tai kieno poveikio? – stebėjosi diplomatas, praėjusią savaitę kviestas „ant kilimo“ į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. – Nebent anglų kalbos, kuria kalba visas pasaulis ir kurią organizacija norėjo padėti rusams išmokti.“
Šią savaitę rusų diplomatai, tarsi patvirtindami įtarimus apie politinius priekaištų Britų tarybai motyvus, užsiminė, kad organizacija galės nekliudomai veikti Rusijoje, jeigu Didžioji Britanija nusileis konflikte dėl Andrejaus Lugovojaus, įtariamo buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu, ir atnaujins derybas dėl supaprastinto vizų režimo.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Į ligoninę – pro langą
Ritasi neparankių seniūnų galvos
Garbinga senatvė kainuoja tūkstančius