Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) narys Jeanas Hussas pateikė rašytinį paklausimą ET Ministrų komitetui, prašydamas „užmegzti dialogą su Lietuvos valdžia“ ir paprašyti ją nepažeidinėti gėjų teisių bei kovoti su homofobija, rašo ukgaynews.org.uk

Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, pajuokavęs, jog gerai, kad Europa jį girdi, teigė nesuprantąs, kodėl eskaluojama problema.

„Tai kad jokių konfliktų su gėjais nebuvo. Mes pasiūlėme jiems organizuoti renginius uždarose patalpose. O jie nori pačiame centre. Daug kas ko gali norėti. Mūsų teisės aktai neprieštarauja Europos dokumentams“, - DELFI trečiadienį sakė sostinės vadovas.

Išsamiau komentuoti J. Husso paklausimą meras atsisakė, pasiteisinęs, kad kol kas nėra susipažinęs su jo turiniu.

Jau pasmerkė EK ir „Amnesty International“

Liuksemburgo politikas savo prašyme primena Vilniaus miesto vadovų sprendimą uždrausti praėjusią gegužę planuotą kovos prieš diskriminaciją sunkvežimio apsilankymą. Lietuvos sostinė buvo įtraukta į kelionės po Baltijos šalis metu, minint Lygių galimybių metus, maršrutą.

Anot Vilniaus vadovų, homoseksualų renginys „Vaivorykštės dienos 2007” buvo uždraustas dėl saugumo sumetimų, baiminantis galimų prieš renginį ir homoseksualus nusiteikusių asmenų išpuolių. Dėl to ne tik į Vilnių neužsuko minėtas sunkvežimis, bet ir nebuvo išskleista didžiulė vaivorykštės spalvų vėliava.

Tokį sprendimą pasmerkė už žmogaus teises kovojanti organizacija „Amnesty International“ ir Europos Komisija.

Kaip primena J. Hussas, vairuotojai atsisakė vairuoti troleibusus, papuoštus toleranciją dirbantiems gėjams ir lesbietėms skatinančia socialine reklama. Šią kampaniją kartu su Lietuvos Socialinių reikalų ir darbo ministerija finansavo Europos Sąjunga.

„Mes nepritariame viešam homoseksualų idėjų demonstravimui Vilniuje“, - tuomet pagarsintus sostinės mero žodžius cituoja Liuksemburgo politikas.

Vilniaus Rotušės aikštėje išskleisti gėjų vėliavą miesto valdžia uždraudė ir pernai spalį. Ši akcija turėjo tapti Tarptautinės homoseksualų konferencijos dalimi.

Neigiamą atsakymą sostinės vadovai oficialiai motyvavo tuo, kad aikštėje vyko remonto darbai. Tačiau neoficialiai valdžios atstovai pripažino, kad leidimas renginiui neišduotas baiminantis neigiamos visuomenės reakcijos ar net riaušių.

L. Kaczynskio sprendimas pasiekė Strasbūrą

Anot J. Huso, miesto valdžia taip pakeitė Viešosios tvarkos ir švaros taisykles, kad galėtų neduoti leidimo net renginiams, kurie, policijos ar specialios komisijos manymu, gali išprovokuoti riaušes arba sukelti neigiamą visuomenės reakciją.

Tokie renginiai esą turėtų vykti uždarose erdvėse, kur lengviau užtikrinti dalyvių ir žiūrovų saugumą.

Liuksemburgo politikas prašo ministrų užmegzti dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis ir atkreipti dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje Bączkowskis ir kiti prieš Lenkiją. Šioje byloje pripažinta, kad tuometinis Varšuvos meras Lechas Kaczynskis, 2005 m. neleisdamas gėjų parado, pažeidė tris Konvencijos straipsnius. Taip pirmą kartą pripažinta, kad panašių renginių draudimas yra susirinkimų laisvės ribojimas.

Anot J. Husso, Lietuvos valdžios institucijos savo sprendimais „vargiai pripažįsta“ susirinkimų ir išraiškos laisvę, kurią turi kiekvienas žmogus, ypač gėjai, lesbietės, biseksualai bei lytį pakeitę asmenys. Valstybės pareigūnai esą turėtų imtis papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintos šios laisvės.

ET Ministrų komiteto prašoma siekti patvirtinimo, kad Lietuvos valdžios institucijos pripažins gėjų, lesbiečių, biseksualų ir lytį pakeitusių asmenų teisę laisvai reikšti savo nuomonę bei organizuoti renginius.

Tuo tarpu Vilniaus vadovus prašoma įpareigoti taip pakeisti Viešosios tvarkos ir švaros taisykles, kad jos atitiktų Strasbūro teismo sprendimus.

Be to, J. Husas norėtų išgirsti, kokiomis priemonėmis sostinės valdžia rengiasi stabdyti homoseksualų teisių pažeidimus ir kaip Lietuvos valdžia planuoja kovoti su šalyje paplitusia homofobija bei diskriminacija dėl lyties ir seksualinės orientacijos.

„Per Lietuvą važiavo sunkiasvorė homofobija“

Savo ruožtu Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko džiaugėsi, kad homoseksualų diskriminavimo klausimas iš savivaldos perkeliamas į nacionalinės valdžios lygmenį.

„Pagaliau Vyriausybė turės suvokti, kad tokia atsargi nieko nedarymo pozicija šiuo klausimu sulauks atgarsio“, - trečiadienį DELFI sakė jis.

Anot lygos vadovo, visi praėjusių metų įvykiai buvo perkelti ant J. Imbraso pečių, o Vyriausybė esą buvo niekuo dėta.

„Kaip norėčiau pasakyti tam tikrus epitetus, bet susilaikysiu, nes būsiu apkaltintas įžeidinėjimu, - kalbėjo V. Simonko. – Per Lietuvą važiavo sunkiasvorė homofobija, bet niekas nesugebėjo sutramdyti.

Gėjų lygos vadovo teigimu, dėl įvairių procedūrinių dalykų šio klausimo sprendimas užtruks iki poros metų. Pavyzdžiui, praėjusių metų draudimų organizuoti įvairias akcijas reakcijos pasekmės jaučiamos dabar.