Blankiai apšviestos gatvės kelia rūpestį ir vairuotojams. "Kasdien šeštą vakare tenka važiuoti J.Jasinskio ir Pamėnkalnio gatvėmis. Nors apšvietimo lempos dega, bet taip neryškiai, kad vos apšviečia važiuojamąją kelio dalį. Važiuoti tokiomis sąlygomis tikrai pavojinga, juk gatvėje yra nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų.

Šiomis gatvėmis savo automobiliui leidžiu "ropoti" vos 30 kilometrų per valandą greičiu. Kaskart sėkmingai įveikęs tamsiuosius ruožus jaučiuosi kaip akmenį nuo krūtinės nusiritinęs", - "15min" pasakojo vilnietis Darius.

Gatvių apšvietimu besirūpinantys specialistai neneigia, kad Vilniaus gatvėse galėtų būti ir šviesiau, tačiau dėl to kritikos strėlių teko ir verslininkams.

"Pripažįstu, kad Vilnius - niūresnis negu kiti Europos didmiesčiai, tačiau gatvės žibintams tenka tik dalis kaltės. Trūksta šviečiančių langų, reklamos stendų, vitrinų. Kiti Europos miestai sutemus švyti nuo reklaminių iškabų, tai ir kuria bendrą "miesto šviesą", - sakė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų administracijos direktorius Juozas Bartkevičius.

Pasak J.Bartkevičiaus, sostinės verslininkai turbūt taupo pinigus, todėl naktimis šviečiančių iškabų trūksta.

"Pasivaikščiokite Pamėnkalnio gatve, juk ten dienos metu veikia nemažai įmonių, kurios sutemus užgesina šviesas. Kiek teko stebėti situaciją kitose šalyse - tokia praktika retai taikoma", - pasakojo J.Bartkevičius.

Jo teigimu, dėl blankaus gatvių apšvietimo kaltos ir senos žibintų lempos.

"Žibintus reikėtų keisti kas ketverius metus, tačiau Vilniuje yra tokių, kurie dega septynerius metus ar ilgiau.

Kuo daugiau metų jie šviečia, tuo silpnesnis šviesos srautas sklinda, o elektros energijos sunaudojama tiek pat", - apie žibintų subtilybes aiškino Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų vadovas.

Įmonė sostinėje prižiūri net 36 tūkst. šviestuvų, o pernai pradėjo vykdyti projektą, kurio metu pakeitė 8 tūkst. šviestuvų. Šiemet jų ketina pakeisti dar 10 tūkst., o per artimiausius dvejus metus tikisi pakeisti likusius žibintus.

"Vėliau ketverių metų ciklas atsinaujins ir mes keisim pernai įrengtus žibintus. Kai baigsim projektą, miestas tikrai bus šviesesnis", - tikino J.Bartkevičius.

Kasdien įmonė sulaukia apie 30 gyventojų pranešimų apie nedegančius žibintus. Vienos lempos pakeitimas atsieina apie 65 litus. Patys darbuotojai visų 36 tūkst. žibintų patikrą vykdo kas mėnesį.

"Šiemet elektros energijai, remontui ir priežiūrai skirta 10 mln. litų. Vien tik už elektros energiją - 5 mln. litų, taigi paros apšvietimui sostinėje skirta beveik 13 700 litų", - teigė sostinės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas Vytautas Tumasonis.

Anot jo, Vilnius, palyginti su kitais Lietuvos miestais, yra pakankamai apšviestas.

"Mieste - situacija nebloga palyginti su Vilniaus rajonu ar kitais miestais. Ten tokie seni žibintai, kad net varnos kai kur įsikūrusios", - sakė V.Tumasonis.

Sostinės vicemeras Arūnas Štaras pripažino, kad gatvių apšvietimo tamsiu paros metu sostinėje nepakanka.

"Geresniam gatvių apšvietimui nėra finansinių galimybių - atokesnės, toliau nuo miesto centro nutolusios gatvelės naktį atrodo kiek baugokai", - sakė A.Štaras.

Jis pripažino, kad apšvietimas niekada nebuvo prioritetinis klausimas savivaldybėje.

Sostinės policijos pareigūnų teigimu, dėl prasto apšvietimo dažnai nukenčia pėstieji.

"Mūsų duomenimis, menkai apšviestos gatvės yra Pilaitės, Fabijoniškių mikrorajonuose. Dėl šios problemos pėstieji dažnai yra partrenkiami ir S.Batoro bei Liepkalnio gatvėse", - teigė Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Pasak jo, savivaldybei pareigūnai nuolat akcentuoja, kad reikėtų geriau apšviesti Sereikiškių parką, kapines.

"Tamsiu paros metu šviesos galėtų būti daugiau - ir pats žmogus jaustųsi saugiau, ir nusikaltėliai būtų ne tokie drąsūs", - pabrėžė V.Grašys.