„Nors rankos nusviro, tai dar nereiškia, kad Pagirių ir aplinkinių kaimų gyventojai susitaikė su izoliatoriaus statyba savo apylinkėse. Tiesiog supratome, kad ką valdžios vyrai norės, tą ir padarys. Į paprastų žmonių nuomonę tikrai nebus atsižvelgta“, – guodėsi Pagiriuose jau beveik 30 metų gyvenanti Marija Sudakevič.
Moteris Pagirių gimnazijoje dirba budėtoja. Ji kasdien bendrauja su jaunimu, todėl prisipažįsta susirūpinusi dėl vaikų ateities.
„Pagiriai buvo tylus kampelis. Kas dėsis po to, kai čia atsikels tardymo izoliatorius, baisu ir pagalvoti. Greičiausiai aplinkui ims šmirinėti savo bendrų lankyti atvykę prašalaičiai, įtariamieji bus vežami šarvuočiais, gyvenvietės ramybę drums sirenos, tarp jaunimo ims plisti narkotikai – siaubingas dalykas“, – susiėmusi už galvos lingavo M.Sudakevič.
Perims nusikaltėlių tradicijas
Lukiškių tardymo izoliatorių planuojama statyti sklype, plytinčiame prie Vaidotų geležinkelio stoties. Nors ši teritorija nuo Pagirių gyvenvietės nutolusi apie penkis kilometrus, žmonės bijo galinčio iškilti pavojaus ir esą pablogėsiančios kriminogeninės padėties.
Pagirių gyventojai stebisi: kodėl izoliatorių prireikė statyti gyvenvietės kaimynystėje. Girdi, kadaise kareivinės būdavo įkuriamos miškuose ar atokiuose laukuose, bet ne šalia gyvenamųjų namų.
Pašte dirbanti Valentina Geršanova Pagiriuose – ne vietinė. Ji čia atvažiuoja tik dirbti, o gyvena netoliese – Vaidotų kaime. Tačiau apie vietos žmonių bėdas ji žino bene geriausiai – nuogąstavimus neretai išlieja į paštą atėję klientai.
V.Geršanova neabejoja: absoliuti dauguma gyventojų tardymo izoliatoriaus kaimynystę vertina neigiamai.
Žmonės piktinasi, kad vietos policija ir dabar prastai tvarkosi su vietos chuliganais. Štai per Naujuosius metus įsisiautėjęs jaunimas iškūlė kelių automobilių langus. Jie taip pat nerimauja, kad dalis vietos gyventojų, pradėję dirbti izoliatoriuje, perims nusikaltėlių tradicijas.
Svečiuose – nepageidaujami asmenys
„Teko girdėti, kad „žulikai“ savų neliečia, o mes būsime jų kaimynai – taigi savi, – šypsojosi V.Geršanova. – Ką padarysi, tą izoliatorių juk reikia kur nors statyti.“
Į paštą užėjęs Augenijus Isajevas – kitokios nuomonės. Nusikaltėliams kurtis šalia ramių gyventojų – ne vieta. Prasta kaimynystė esą gali pakenkti vaikų auklėjimui. „Galimas daiktas, kad čia ims svečiuotis nepageidaujami asmenys, siūlyti vaikams kvaišalų. Be to, išžvalgę apylinkes prašalaičiai gali pradėti plėšikauti. O kas bus, jei koks nors kalinys pabėgs ir ieškodamas priebėgos įsiverš į gyventojo namus?“ – nuogąstavo 59 metų vyriškis.
Jo manymu, žmonės jaustųsi saugiau, jei izoliatorius būtų statomas teritorijoje, aplink kurią dešimties kilometrų spinduliu nėra nė vieno gyvenamojo namo. „Viena laiškanešė skundėsi, kad pasklidus žiniai apie izoliatoriaus statybą mūsų apylinkėse ėmė kristi žemės sklypų kainos“, – į pokalbį įsiterpė V.Geršanova.
Kaliniai žmonės, mes – ne?
Apie tai, kad žmonės, turintys sklypų, besiribojančių su perkeltojo tardymo izoliatoriaus teritorija, nerimauja dėl jų vertės, „Vilniaus dienai“ prasitarė ir Pagirių gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė.
„Žmonės karščiuojasi. Bėda ta, kad iš tikrųjų niekas neturi tikslios informacijos ir vadovaujasi nuogirdomis. Kita vertus, jokių žinių gyventojams niekas nė nesuteikė. Apima neviltis pagalvojus, kaip su mumis nesiskaitoma. Valdžia žiūri tik savo interesų. Dėl Kazokiškių sąvartyno irgi buvo daug triukšmo, tačiau tai nieko nepakeitė“, – lygino A.Mažonienė ir pabrėžė, kad kalba ne kaip gimnazijos direktorė, o kaip Pagirių gyventoja ir bendruomenės narė.
Prisiminusi vasarą įvykusį Pagirių seniūnijos gyventojų ir naujojo izoliatoriaus statybomis suinteresuotų asmenų susirinkimą A.Mažonienė neslėpė nusivylimo.
„Žmonės klausė, kodėl izoliatorius bus statomas netoli gyvenvietės. Atsakymas pribloškė. Girdi, iš ten patogiau sulaikytuosius vežti į teismus. Jei izoliatorius būtų toli, jiems reikėtų anksti keltis. Tokie argumentai atima jėgas. Vadinasi, kaliniai žmonės, o mes – ne? Sako, nerimaujame dėl neišmanymo. Tai ką, turėtume fejerverkus laidyti?“ – stebėjosi A.Mažonienė.
Jos teigimu, klaidinga manyti, kad izoliatoriaus nenori tik senyvo amžiaus pokyčių bijantys Pagirių gyventojai. Jaunimui jis irgi nepriimtinas. „Mokiniai labai gerai žino, kas yra prestižas ir geras vardas. Vaikai supranta, kad izoliatorius gyvenvietei nieko gera neduos“, – moksleivių nuotaikas perteikė gimnazijos direktorė.
Žada užtikrinti saugumą
Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas gyventojus stengėsi raminti. Jis tikino, kad tokių įstaigų kaip kalėjimo tardymo izoliatorius buvimas neturi įtakos bendrai vietovės kriminogeninei padėčiai ir nekelia pavojaus gyventojų ar jų turto saugumui. Pasak jo, pastačius modernų tardymo izoliatorių aplinkinėse vietovėse saugumas tik padidėtų, nes tokia įstaiga būtų nuolat stebima vaizdo kameromis, aplinkinės teritorijos būtų apšviestos, o policija operatyviai reaguotų į netoliese vykstančius incidentus.
„Ar patiria nepatogumų Gedimino prospekto gyventojai dėl to, kad šalia įsikūręs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas? – retoriškai klausė S.Vitkūnas. Priešingai, ten nusikalstamumo lygis netgi mažesnis nei kitur Vilniuje.“
Kalėjimų departamento vadovas pasakojo, kad izoliatoriuje dirbs daugiau nei 200 pareigūnų. „Jie kasdien vyks į darbą ir iš jo. Šmėžuojančios uniformos savaime drausmins visuomenę“, – neabejojo S.Vitkūnas.
Jis neneigė, kad yra buvę atvejų, kai įkalintas asmuo pabėgo iš įstaigos, tačiau pabrėžė, kad iš naujojo modernaus izoliatoriaus pabėgti niekam nepavyks.
Lukiškių kalėjimas išsikels 2011-aisiais
Per artimiausius trejus metus Vilniaus centre turėtų nelikti Lukiškių kalėjimo. 1300 vietų tardymo izoliatorius bus pastatytas Pagirių seniūnijoje esančiame 20 ha sklype. Projektą planuojama užbaigti iki 2011 metų. Preliminariais skaičiavimais, jam įgyvendinti prireiks daugiau nei 158 mln. litų.
Iki 2011 m. į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus numatoma perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o Lukiškių kalėjimą perkelti į Pravieniškių kalėjimą. Iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių iš Vilniaus centro Vyriausybė nusprendė 2006 m. gruodį. Sprendimas priimtas dėl to, kad įkalinimo įstaigos pastatai be kiek didesnės rekonstrukcijos naudojami jau 100 metų, kai kurie statiniai yra susidėvėję bei pripažinti avariniais. Įkalinimo įstaiga neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų. Beveik visi įstaigos statiniai įrašyti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jų rekonstrukcijos ar renovacijos galimybės yra ribotos arba jų apskritai nėra.
Seniausią Lietuvoje įkalinimo įstaigą – Lukiškių kalėjimą – 1904 m. pastatė tuometė okupacinė Rusijos imperijos administracija.
Izoliatorius nekilnojamojo turto kainų nelems
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas
Sunku pasakyti, ar Pagiriuose žemės kainos nukris. Tai priklauso nuo to, kiek sklypai nutolę nuo planuojamos izoliatoriaus teritorijos – pačioje artimiausioje izoliatoriaus aplinkoje nekilnojamasis turtas gali šiek tiek pigti. Natūralu: viena, kai gyveni name, pro kurio langus atsiveria vaizdas į miškelį, kita – kai į spygliuotą tvorą ar ką nors panašaus, prasilenkiančio su prestižo sąvoka. Jei izoliatorius stovės už kilometro nuo žmogaus sklypo, jo vertė neturėtų sumažėti.
Reikia tikėtis, kad naujasis tardymo izoliatorius bus modernus, o jo teritorijoje – įdiegta naujausia saugumo sistema. Dėl to kai kam netoliese įkurtas izoliatorius tai gali būti net pranašumas.
Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra truputį apmirusi. Pagirių gyventojams gali pasirodyti, kad žemė pinga būtent dėl izoliatoriaus, tačiau ši tendencija būdinga visai Lietuvai.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Oro uostas – nesvetingas
Premjeras vilioja opoziciją
Rinkimai baigėsi, kova – dar ne