Pasak UR ministro, pirmadienį susitikime su prezidentu jis aptarsiąs visas aktualijas, be kita ko, ir ambasadorių rotacijos reikalus.
A. Saudargo teigimu, jis visiškai remia ir laikosi principo, kad ambasadoriais būtų skiriami vadinamieji karjeros diplomatai arba anksčiau UR sistemoje dirbę asmenys. Anot ministro, Diplomatinės tarnybos įstatymas nenumato ambasadoriaus kadencijos trukmės, todėl URM laikomasi tradicijos rotuoti ambasadorius kas ketverius metus.
Anot ministro, pastaruoju metu Vyriausybė yra pateikusi siūlymus atšaukti nuo 1994 metų Danijoje dirbantį Raimundą Jasinevičių ir nuo 1995 m. Lietuvai Italijoje ir Maltoje atstovaujantį Romaną Podagėlį.
"Klausimai dėl Romo Misiūno, Kornelijos Jurgaitienės, Justo Paleckio ir Vytauto Plečkaičio gali būti keliami", sakė ministras. Minėtieji ambasadoriai atstovauja Lietuvai Izraelyje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje.
A. Saudargas teigė manąs, kad nuo 1992 m. ambasadoriumi prie Šventojo sosto dirbantis Kazys Lozoraitis ir nuo 1995 m. UNESCO dirbanti Ugnė Karvelis neturi būti keičiami, nes "tai specifinės ambasados".
Pasak A. Saudargo, derėtų paskirti ambasadorius Japonijoje, Belgijoje ir prie Jungtinių Tautų skyriaus Ženevoje.
"Ar kitos vakansijos bus numatytos, man lems prezidento nuomonė", sakė A. Saudargas.
A. Saudargas pateikė žurnalistams duomenis apie ambasadorių paskyrimus nuo diplomatinės veiklos pradžios 1990 metais.
Anot A. Saudargo, jam vadovaujant ministerijai 1990-1992 metais ambasadoriais buvo paskirta nemažai žmonių, nesusijusių su diplomatine tarnyba, tačiau tai lėmė faktorius, kad URM buvo tik kuriama.
Pasak UR ministro, daugiausiai vadinamųjų politinių paskyrimų padaryta 1993-1996 metais. Tuomet ministerijai vadovavo LDDP atstovas Povilas Gylys.
A. Saudargo teigimu, nuo 1996 metų pabaigos, kai jis vėl buvo paskirtas UR ministru, ambasadoriais buvo paskirti tik trys asmenys, anksčiau nedirbę diplomatinėje sistemoje: Vigintas Grinis - ambasadoriumi Čekijoje, Neris Germanas - Suomijoje ir Vaidievutis Geralavičius - Vokietijoje.
V. Grinio paskyrimą nulėmė jo geri ryšiai su Čekija, N. Germano - tai, kad jis dirbo užsienio politikos patarėju pas prezidentą Algirdą Brazauską, V. Geralavičiaus - buvusios studijos ir geri ryšiai Vokietijoje.
A. Saudargas neigė, kad Gedimino Šerkšnio paskyrimą į Jungtines Tautas Niujorke bei buvusio parlamentaro Vladimiro Jarmolenkos - laikinuoju reikalų patikėtiniu Belgijoje lėmė jo sena pažintis su jais.
Anot A. Saudargo, šie asmenys stovėjo prie Sąjūdžio ištakų Kaune, buvo Kovo 11-sios Akto signatarai, todėl "jie žinomi politikai ir pažįstami ne tik man".
A. Saudargas taip pat paneigė laikraščio teiginį, kad rudenį baigsis jo karjera.
"Tiksliau pasakyti - rudenį baigsis Saudargo kadencija. O kad karjera baigsis - gal ankstoka. Galbūt Saudargo karjera rudenį tik prasidės?", sakė A. Saudargas, kuris yra Seimo Krikščionių demokratų frakcijos narys.
Jis nepaneigė, kad turi su veikla krikščionių demokratų partijoje susijusių planų.