Užuominų apie galimą Vilniuje veikiančios Čečėnijos informacijos ir kultūros atstovybės uždarymą pasigirdo po įkaitų paėmimo dramos Maskvoje.
Spalio 23-iosios vakarą čečėnų kovotojai Maskvos centre esančiame teatre įkaitais paėmė daugiau kaip 800 žmonių. Per Rusijos specialiųjų tarnybų surengtą įkaitų išlaisvinimo operaciją žuvo maždaug 120 įkaitų ir 50 teroristų.
Po įkaitų dramos Rusijos ambasadorius Lietuvoje J.Zubakovas interviu Lietuvos televizijoms pareiškė nesuprantąs, kodėl Vilniuje iki šiol veikia Maskvos nepripažįstamo ir ryšiais su teroristais kaltinamo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo atstovai.
1997 metais vykusius Čečėnijos prezidento rinkimus stebėjo ir juos teisėtais pripažino įvairių tarptautinių organizacijų atstovai. A.Maschadovas, kurio dabartinė buvimo vieta nežinoma, laikomas teisėtai išrinktu Čečėnijos vadovu.
Tai, kad Lietuva ir Estija neva ketina uždaryti Čečėnijos atstovybes, praėjusį sekmadienį pranešė Rusijos visuomeninė televizija. Savaitgalio laidoje buvo pabrėžiama, kad taip jau pasielgė Azerbaidžanas.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas pirmadienį pareiškė iš Rusijos valdžios gavęs paklausimų apie Lietuvoje veikiančią Čečėnijos atstovybę, tačiau negirdėjo Maskvos raginimų uždaryti šį biurą.
Kiek anksčiau Vilniaus savivaldybės atstovai pareiškė, kad nėra teisinio pagrindo uždaryti Čečėnijos atstovybę, kurios veikla nepažeidžia įstatymų.
Oficialusis Vilnius, kaip ir dauguma Vakarų demokratinių valstybių laiko Čečėniją Rusijos dalimi, bet ragina jos problemą spręsti taikiomis priemonėmis.
Susitikime su Rusijos ambasadoriumi A.Valionis taip pat priminė apie Lietuvos teisinės pagalbos prašymus dėl Rusijoje gyvenančių asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus Lietuvoje.
Susitikime buvo aptarti tranzito į ir iš Kaliningrado srities klausimai. Pokalbyje buvo pareikšta viltis, kad lapkričio 11 dieną Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime bus priimti pozityvūs sprendimai, tenkinantys visas suinteresuotas puses.
Ambasadorius pažymėjo, kad po lapkričio 11 dienos Rusija bus pasirengusi dvišalėms konsulinėms konsultacijoms, kuriose bus aptarti konsulatų tinklo plėtros, abipusių lengvatų išduodant vizas ir kiti konsuliniai klausimai. Rusija taip pat bus pasirengusi derėtis dėl readmisijos sutarties su Lietuva pasirašymo.
Siekdama prisijungti prie Šengeno sutarties, Lietuva paskelbė nuo 2003 liepos 1 dienos įvesianti vizas Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją traukiniais bei automobiliais. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos Lietuva ketina panaikinti vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos tranzitinių traukinių keleiviams - ne Kaliningrado srities gyventojams.