Visos šios trys partizanų apygardos buvo įkurtos baigiantis Antrajam pasauliniam karui arba iš karto po jo. Paskutiniai šių apygardų partizanai žuvo 1957-1968 metais.

A.Baltūsis-Žvejys Tauro apygardos vadu tapo 1946 metais. Jis žuvo 1948 metais - apsuptas kareivių, atsisakė pasiduoti ir nusišovė.

V.Kaulinis-Miškinis ne kartą išsigelbėjo iš jam paspęstų spąstų, tačiau buvo išduotas Lietuvos kariuomenės pulkininko, kurį buvo užverbavę sovietai. V.Kaulinis-Miškinis buvo nušautas 1949 metais su dar keliais partizanais.

J.Krištaponis žuvo 1945 metais, apygardai vadovavęs mažiau nei du mėnesius.

Kitu dekretu prezidentas V.Adamkus patvirtino pulkininko laipsnį 1976 metais JAV mirusiam rezistencijos dalyviui, Tėvynės apsaugos rinktinės kariui Mykolui Kalmantui.

1941 metais per sovietų okupaciją M.Kalmantas buvo suimtas ir kalintas Kauno Saugumo rūsiuose, tačiau netrukus jį išvadavo sukilėliai. Karo metu jis darbavosi Lietuvos kariuomenės ginklavimo skyriuje. 1944 metais M.Kalmantas pasitraukė į Vakarus, įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą tremtyje, dalyvavo skautų veikloje.