Pasak R.Šidlausko, Lietuva iki šiol negavo Rusijos valdžios leidimo atidaryti naują konsulatą Sovetske ir išplėsti generalinio konsulato patalpas Kaliningrade. "Žinant, kiek nedaug laiko liko iki vizų įvedimo, tam tikrų įtampų gali būti" , - sakė ambasadorius.
Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus vizų režimo lengvatas Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiams padidės išduodamų vizų skaičius, Vyriausybinės Europos integracijos komisijos priimtoje Konsulinės tarnybos plėtros programoje numatoma plėsti konsulatų tinklą.
Programoje numatyta konsulatus plėsti Kaliningrade, Minske, Kijeve, Maskvoje, Sankt Peterburge ir atidaryti naujus Kaliningrado srities mieste Sovetske (Tilžėje) bei Baltarusijos mieste Gardine.
R.Šidlausko teigimu, Rusijos požiūris į susidariusią situaciją yra labai "savotiškas". "Jie sako, kad visi sprendimas bus tada daromi, kai paaiškės, koks bus tranzitas, ką pavyks Rusijai susitarti su Europos Sąjunga", - sakė R.Šidlauskas.
Siekdama prisijungti prie Šengeno sutarties, Lietuva paskelbė nuo 2003 liepos 1 dienos įvesianti vizas Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją traukiniais bei automobiliais. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos Lietuva ketina panaikinti vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos tranzitinių traukinių keleiviams - ne Kaliningrado srities gyventojams.
Ambasadoriaus teigimu, kasdien Lietuvos ambasados Maskvoje konsuliniame skyriuje išduodama 50-60, kartais - iki 100 vizų. Pasak R.Šidlausko, Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra parengusi susitarimo projektą dėl kelionių tvarkos, kurį prieš mėnesį įteikė Maskvai.
Ambasadoriaus nuomone, jokie tranzito leidimai nepatenkins pasienio gyventojų poreikių, todėl reikės dvišalių santykių pagrindu spręsti, kaip važinės krovinių vežėjai, traukinių brigados, kaip keliaus pasienio gyventojai, kokias turės mokesčių lengvatas gaunant vizas.
R.Šidlauskas sakė, kad susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi jie taip pat svarstė, kokie galėtų būti Lietuvos veiksmai po Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, vyksiančio lapkričio 11 dieną.
Ambasadoriaus teigimu, Lietuvos pozicija dėl Kaliningrado srities klausimo, Lietuvai įstojus į ES, nesikeičia. "Mes galime būti maksimaliai lankstūs, nes mums svarbiausios yra narystės Šengene garantijos", - sakė R.Šidlauskas.
ES šalių vadovų spalio pabaigoje patvirtintas Kaliningrado tranzito problemos sprendimo planas numato, kad nuo 2003 metų liepos mėnesio Rusijos gyventojams turėtų būti išduodami specialūs tranzitiniai kelionės dokumentai, leidžiantys vykti per Lietuvos teritoriją. Gauti šiuos leidimus turėtų būti lengviau negu įprastines vizas.
ES valstybių vadovai įsipareigojo į Lietuvos stojimo sutartį įrašyti, kad padės Vilniui padengti su Rusijos piliečių tranzitu susijusias išlaidas. Taip pat bet koks sprendimas dėl bevizio traukinio nebus priimtas tol, kol Lietuva netaps ES nare.
Taip pat pažymima, jog ES padės Vilniui kuo greičiau įvykdyti Šengeno režimo keliamus kriterijus, kad Lietuva turėtų galimybę būti tarp pirmųjų valstybių kandidačių, kurios prisijungs prie šios zonos.