Lietuvai, kaip ir dar aštuonioms Europos Sąjungos naujokėms oficialiai tapus Šengeno erdvės narėmis, kertant sausumos ar jūros sienas su kitomis Šengeno valstybėmis nebereikės pateikti asmens dokumentų, kaip iki šiol.

Tačiau pareigūnai pataria gyventojams, vykstantiems į Šengeno valstybes, juos kol kas turėti, nes parodyti dokumentus gali paprašyti tos šalies teisėsaugos pareigūnai. Beje iki kovo pabaigos dokumentus dar tikrins oro uostai.

Atsakomybė sustabdyti imigraciją

Lenkijos pasieniečiai dabar bus atsakingi už tai, kuo iki šiol buvo rūpindavosi jų Vokietijos kolegos – kad nelegalūs migrantai ar teroristai paskutinio barjero Lenkijos–Ukrainos pasienyje. Nelegaliai peržengę šį pasienį, toliau jie nekontroliuojami galėtų atsidurti ir Paryžiuje, ir Madride, ir Stokholme.

Pasienio tarnybos 9 šalyse, kurios nuo vidurnakčio prisijungia prie 15 Šengeno erdvės valstybių, sako esančios pasirengusios iššūkiams: Europos Sąjunga seniai skiria daug lėšų naujai technikai, pareigūnams mokyti ir duomenų bazėms sujungti.

Todėl kai kurių šalių pasieniečiai sako, kad nelegalūs imigrantai klydo, užplūdę pasienį prieš pat Šengeno zonos išplėtimą, pareigūnai esą jau seniai pajėgūs užkirsti kelią nusikaltėliams. Tačiau stebėtojai rodo pirštu į tokius atvejus kaip Lietuvos pasienis su Kaliningradu: jei pasieniečiai pripažįsta negalį užkirsti kelio kontrabandai, ar sugebės neįleisti į bendrąją erdvę nelegalų?

Didžiausias išsiplėtimas

Liuksemburgo miestelyje Šengene prieš 22 metus penkios šalys pasirašė susitarimą panaikinti tarpusavio sienų kontrolę. Nuo tada į zona be pasienio kontrolės buvo priimamos naujos šalys, bet tokio didelio išsiplėtimo kaip ateinantį vidurnaktį dar nebuvo.

Nuo penktadienio nakties Šengeno erdvei iš viso priklausys 24 šalys tarp jų dvi ne Europos sąjungos narės – Islandija ir Norvegija.

Pasienio gyventojai ne visur džiaugiasi, kad pas kaimynus galės patekti be laiką gaišinančių dokumentų patikrinimo, teigiama LTV „Labam ryte“.

Vokietijos vidaus reikalų ministras sako, kad kiekvieną kartą buvo būgštaujama dėl nusikaltėlių antplūdžio, bet tai nė karto nepasitvirtino. Jis raginamas palūkėti ir prieš išardant patikrinimo punktus iš naujo įvertinti Šengeno sistemos veikimą.

Austrija net pareiškė planuojanti ir toliau prižiūrėti sienas, tuo supykdydama kaimynes – esą nepasitikima jų pasieniečiais ties išorinėmis sienomis. Ar galima jais pasitikėti, įrodyti turės patys pasieniečiai, ir išorinių sienų saugotojai sako, kad tikisi ne tiek sunkumų, kiek daugiau darbo.