Pasak pareiškimo, šiuo parašų rinkimu norima palikti Lietuvą neapsaugotą "žiaurėjančios, į policinę ir antiinformacinę diktatūrą slystančios kaimynės akivaizdoje".
Referendumo dėl NATO iniciatyvinei grupei priklauso Seimo nariai Rolandas Pavilionis, Ramūnas Karbauskis ir Egidijus Klumbys bei du buvę parlamentarai, Nepriklausomybės akto signatarai - Kęstutis Grinius ir Rolandas Paulauskas. Pastarieji trys yra nedidelės Tautos pažangos partijos nariai. Didelę dalį iniciatyvinės grupės narių sudaro akademinio sluoksnio atstovai, visuomenės veikėjai.
Referendumo iniciatyvai įgyvendinti iki kitų metų sausio pradžios reikia surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų, nes kitaip referendumas nebus rengiamas.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patvirtinus, jog yra surinktas pakankamas skaičius parašų, Seimas turi paskelbti referendumo datą. Referendumas rengiamas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad stojimą į NATO remia apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuva tikisi būti pakviesta į NATO šiemet lapkritį Prahoje vyksiančiame Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikime.
Konservatoriai taip pat kritikuoja grupės visuomenės veikėjų mėginimą inicijuoti referendumą dėl piliečių įstatymų iniciatyvos palengvinimo. TS(LK) įsitikinimu, referendumas po apgaulingu "iniciatyvos išlaisvinimo" pavadinimu slepia "parlamentinės demokratinės valstybės ardymą".
"Priėmus tokį įstatymą, bet kuriam nešvariam piniguočiui arba užsienio agentui pakaktų surinkti 20 tūkst. parašų po bet kurio, nors ir kvailiausio, įstatymo projektu ir Seimas vos ne vos tegalėtų jį atmesti didžiule dviejų trečdalių balsų dauguma", - pabrėžiama pareiškime.
Tokiu atveju, anot konservatorių, Seimas kaip institucija būtų sugriautas, o įstatymus priiminėtų "populistų valdoma" minia. Partijos nuomone, tai nieko bendra neturi nei su Konstitucijoje nustatytais įstatymų leidybos principais, nei procedūriniais įgaliojimais.
Rugpjūčio pradžioje VRK užregistravo 15 žmonių iniciatyvinę grupę. Ji ketina surinkti 300 tūkst. parašų, kurie leistų skelbti referendumą, kuriuo būtų siūloma piliečiams priimti nuostatą, kad Seimas privalėtų svarstyti įstatymo projektą, jeigu jį siūlo 20 tūkst. rinkimų teisę turinčių gyventojų, o tokio projekto atmetimui būtų privaloma dviejų trečdalių parlamentarų dauguma.
Šiuo metu įstatymo iniciatyvą turi 50 tūkstančių piliečių. Iniciatyvinės grupės nariai ketina siūlyti palengvinti referendumo skelbimo sąlygas - Konstitucijoje įtvirtintą reikalavimą, kad referendumą paremtų 300 tūkst. piliečių, sumažinti iki 100 tūkst.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje iš viso buvo bandyta rengti referendumus 16 klausimų, tačiau net šešiais atvejais referendumų organizatoriams nepavyko surinkti reikiamų parašų.
Iki šiol tik trys referendumai buvo rezultatyvūs - dėl Lietuvos nepriklausomybės, dėl buvusios SSRS kariuomenės išvedimo ir dėl Lietuvos Konstitucijos priėmimo. Kitais atvejai referendumui teikiamos nuostatos nebuvo priimtos arba dėl per menko rinkėjų aktyvumo jie neįvyko.