Teismo sprendimą per 14 dienų romai ir savivaldybė dar galės apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Romams atstovaujantis advokatas Tadas Kelpšas sako, kad teismo sprendimą skųs, nes 20 pareiškėjų buvo priteista tik po 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Už nugriautus pastatus teismas nepriteisė nė cento, nes nebuvo įrodyta, kad pastatai buvo legaliai pastatyti bei jiems priklauso nuosavybės teisės.

„Teisingumas Lietuvoje yra sudėtingas dalykas ir didžia dalimi priklauso nuo vidinių įsitikinimų, kas teisinga, o kas ne, - po teismo posėdžio sakė romų gynėjas T. Kelpšas. - Džiugu pripažinti, kad tai yra pirmas žingsnis teisingumo link ginant iš tikrųjų sunkiai gyvenančių ir nuskriaustųjų žmonių teises".

Dėl 2004 m. gruodžio 2-3 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų atliktų neteisėtų veiksmų į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 20 romų. Jų interesams teisme atstovavo Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro partijos Etikos bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas T. Kelpšas.

Sprendimą nugriauti romų taboro pastatus priėmė atsakingi savivaldybės, kuriai vadovavo A. Zuokas, darbuotojai. Šią akciją palaikė ir pats Liberalų ir centro partijos pirmininkas, tačiau pastatų griovimo akcijoje jis nedalyvavo.

Romai tvirtino, jog taboro teritorijoje Kirtimuose griaunant jiems priklausiusius pastatus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai buvo neteisėti.

Nugriovus keturis gyvenamuosius ir vieną negyvenamąjį namą, buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų romų šeimos liks be gyvenamosios vietos.

Pažeidus šią teisę, kartu buvo pažeista ir pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Savivaldybės administracija neteisminiu būdu išspręsti ginčą ir atlyginti padarytą žalą atsisakė, todėl romai prašė teismo priteisti jiems 5,3 mln. Lt neturtinės ir 190 tūkst. Lt - turtinės žalos atlyginimui.

DELFI primena, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas savivaldybės veiksmus įvardijo kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų romų teisių pažeidimų Europoje.

Lygių galimybių ir Seimo kontrolieriai taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai grubiai pažeidė romų teises.

Tuo tarpu savivaldybė tikina, jog griovė apleistus ir negyvenamus pastatus, siekdama, jog narkotikų gamybos ir platinimo centru tapęs taboras nebesiplėstų. Buvęs meras yra pareiškęs, jog ilgainiui taboras bus visiškai nugriautas, o romai iškeldinti kitur.

Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo, kad tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga atliko neteisėtus, jo kompetencijai nepriskirtus, taip pat romus diskriminuojančius ir pažeidžiančius jų teises veiksmus. Seimo kontrolė šiuos pareigūno veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Žmogaus gynėjai yra konstatavę, kad romai yra labiausiai Europoje pažeidžiama etninė grupė, o romų integracija į visuomenę yra neadekvati: neatsižvelgiama į egzistuojančias skurdo, išsilavinimo trūkumo, socialinės izoliacijos ir kitas problemas.

Be to, žmogaus teisių ekspertų teigimu, rasistiniai, etniniai stereotipai visuomenėje bei žiniasklaidoje, neigiamos nuostatos iš valstybinių institucijų pusės, trukdančios susirasti darbą - romų gyvenimo tikrovė.