Vicepirmininko teigimu, Seimo kanceliarijos sudaryta darbo grupė tęs darbą, darys analizę. Kokią analizę? Paaiškėjo, kad tik neseniai užsakytas Seimo viešbučių, esančių Vilniuje, Gedimino gatvėje, ir Fabijoniškėse, bei kito turto (poilsiavietės Palangoje bei Šalčininkų rajone ir kt.) vertinimas. Taigi iki šiol Seimo kanceliarija nežinojo, ką ir kiek valdo.

„Sužinoję, kiek realiai turime turto, įvertinsime statybų galimybes. Seimo valdybos apsisprendimas yra toks, kad papildomų pinigų nei iš biudžeto, nei iš Seimo kanceliarijos neturi būti naudojama“, – tikina, bet neįtikina A.Pekeliūnas.

Vicepirmininkui ir Seimo kanceliarijos vadovui Gintautui Vilkeliui net nekyla mintis, kad dabar esamo turto Seimas turi per daug, kad galima būtų surasti efektyvesnę jo panaudojimo galimybę.

Europoje vengiama išimčių

Pasak Seimo vicepirmininko Gin­taro Steponavičiaus, dar blogiau, kad Seimo kanceliarija nežino, kiek gaunama pajamų naudojant valdomą turtą. „Todėl tik atsitiktinai sužinome apie kažkokius neapskaitytus butus Pilaitėje ir kitur“, – daro išvadą G.Steponavičius.

Pasak vicepirmininko, šiais laikais kiekvienas politikas turėtų savarankiškai pasirūpinti savo gyvenimo vieta bei poilsiu. Jeigu tuo rūpinsis valstybė, nuolat atsiras norinčiųjų pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ar tiesiog pažintimis.

Kaip elgiamasi kitose šalyse? Pavyzdžiui, Europos parlamento nariai patys turi išsinuomoti butą ar namą – kiekvienas pagal savo galimybes ir norus. Išimtys netaikomos net aukščiausias pareigas einantiems Europos Komisijos valdininkams. Štai komisarė Dalia Grybauskaitė irgi pati susirado gyvenamąją vietą.

„Mūsų kaimynės Lenkijos parlamentas neseniai irgi atsisakė viešbučio. Taip nuspręsta nutarus remtis šiuolaikinės vadybos principais ir nenorint švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų“, – sako G.Steponavičius.

Asmeninė sąskaita auga greičiau nei valstybės

Kodėl skaičiuojama tik dabar, o ne prieš surengiant apklausą? Ir apskritai, ar verta dėmesio apklausa, kai apklausiamieji nežino, kiek kuris variantas kainuos valstybei. O gal Seimo kanceliarija ir vicepirmininkas A.Pekeliūnas galvoja, kad mokesčių mokėtojai neprivalo žinoti, kiek lėšų bus paimta iš jų kišenės? Regis, Seimo vicepirmininkas tebesivadovauja savo skandalingu teiginiu, kurį išklojo dėl rentos priekaištavusiems žurnalistams. Tada dar kojų Seime neapšilęs politikas išrėžė: „O ką, jums kas skauda, jei aš gaunu daugiau? Jums vidurius gal paleido, atsiprašant? Kaip jūs taip klausiat iš viso? O jums skauda, jeigu aš daugiau gaunu?“

Skauda, Seimo vicepirmininke, skauda, kad, jums esant Seime, didėja tik jūsų šeimos asmeninė sąskaita, o valstybės biudžetas taip ir liko deficitinis. Skauda, kad, skirstydami valstybės lėšas, Seimo nariai nesuvokia, jog skirsto ne iš dangaus nukritusius, bet iš kiekvieno mokesčių mokėtojo kišenės paimtus pinigus.

Paviršutiniška apklausa

Pasak Seimo viešbutyje gyvenančio panevėžiečio Juliaus Dautarto, apklausa buvusi paviršutiniška, anketoje pateikti abstraktūs klausimai – ar pageidaujama gyventi viešbutyje, ar norima, kad būtų skiriami nuompinigiai. Seimo narys net negalėjo pasakyti, apie kurį viešbutį buvo klausiama – apie dabartinį ar būsimąjį, kurį ketinama statyti.

„Variantai nebuvo palyginti, skaičiavimų nemačiau. Jeigu būtų statomas naujas viešbutis, tai siūlyčiau nenaudoti marmuro ir kitų brangių medžiagų“, – matyt, jau girdėjęs apie ketinimus būsimajame viešbutyje įrengti modernų baseiną ir pirtį siūlė J.Dautartas.

Jo kolegė kaunietė Laima Mogenienė irgi naudojasi viešbučio malonumais. „Aš šį pastatą vadinu ne viešbučiu, o bendrabučiu, juk mums neteikiamos viešbučio klientams būdingos paslaugos. Gal kai kurie žmonės įpratę gyventi prabangiau, tačiau man svarbiausia, kad gyvenamoji vieta būtų netoli Seimo. Transporto kamščių kamuojamame Vilniuje tai – didelė vertybė“, – sako L.Mogenienė.

Dabartinis Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius Seimo viešbutyje gyveno net dvi kadencijas: „Gyvenimo sąlygos gal ir nebuvo labai geros – pasiekdavo garsai iš tunelio ir kitų butų, tačiau šiuos trūkumus atsverdavo labai gera vieta“.

Naudojimasis tarnybine padėtimi

Apie privilegijas pamėgusius sa­vo kolegas buvęs Seimo narys S.Buškevičius kalba nenoriai, tačiau neneigia žinojęs, kad Seimo viešbutyje gyvendavo ne tik jo kolegos, bet ir nepažįstami žmonės. Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius kalba atvirai: „Vieša paslaptis, kad Seimo nariams skirtose patalpose dažnai įsikuria parlamentarų giminaičiai, studijuoti į Vilnių atvykę jų vaikai“.

O kaip galėtume pavadinti kai kurių buvusių Seimo narių nenorą pasibaigus kadencijai išsikraustyti iš Seimo viešbučio? Kanceliarijos atstovai apgailestauja negalintys iškeldinti tokių pažeidėjų. Buvę Seimo nariai taip priprato prie lengvatų, kad jau nebesugeba jų atsisakyti. Pabandykime juos suprasti – ak, kaip norisi Vilniuje už 67 kv. m trijų kambarių butą L.Giros gatvėje esančiame Seimo viešbutyje temokėti 37 Lt, o už 35 kv. m vieno kambario butą – tik 19,5 Lt per mėnesį! Tokius mokesčius nustatė Seimo kanceliarija. Gal palyginkime. Saulėtekio miestelyje studentas už gyvenimą trijų vietų kambaryje kiekvieną mėnesį pakloja po 115 litų.

Seimo kancleris G.Vilkelis viešai yra pareiškęs, kad kanceliarija neturi galimybių kontroliuoti, kas iš tikrųjų gyvena parlamentarų viešbučiuose. O ar neturi galimybių už nuomą iš jų pareikalauti rinkos kainomis? Turi, bet nenori.

„Iš kitų miestų atvykusiems Seimo nariams įteikiame raktus ir nekontroliuojame, ar viešbutyje gyvena parlamentarai, ar kas nors kitas“, – sako G.Vilkelis.

Pasak G.Steponavičiaus, piktnaudžiavimai išnyktų, jeigu Seimas atsisakytų jam nebūdingų ūkinių funkcijų, o rūpintųsi tik įstatymų rengimu.

Išlaidos ir pajamos

Atmeskime emocijas ir pasitelkime konkrečius skaičiavimus. Juos atlikęs Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius tikina, kad efektyviausiai valstybės lėšas panaudotume Seimo nariams skirdami nuompinigius. Kiek jų reikėtų? „Vilniuje 1–2 kambarių butų nuomai su kaupu užtektų vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, kuris jau kitąmet išaugs iki 2 tūkst. Lt. Kur imti lėšų? Parduokime Seimo viešbučius, tarnybinius butus, poilsiavietes ir garažus, esančius prestižinėje kitoje Neries pusėje“, – siūlo G.Steponavičius.

Pasverkime pajamas ir išlaidas. Seimo viešbučiams saugoti šiuo metu išleidžiama apie 227 tūkst. Lt, eksploataciją atliekančių darbuotojų atlyginimams – apie 100 tūkst. Lt per metus. Dar kelių šimtų tūkstančių litų reikia einamajam pastatų remontui bei baldams atnaujinti.

Pasak G.Steponavičiaus, metinės Seimo narių nuompinigių mokėjimui reikalingos lėšos sudarytų iki 1,65 mln. Lt per metus. Pardavę tik Gedimino ir L.Giros gatvėse esančius viešbučius rinkos kainomis, gautume per 57 mln. litų.

Komentaras iš Laibgalių

Ūkininkas ir Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Šlikas Seimo narių ketinimus statyti naują viešbutį komentavo kelionės po rajono mažąsias mokyklas metu.

„Suprasčiau tokius ketinimus ir jiems pritarčiau, jeigu valstybė gyventų pasiturinčiai. Tačiau dabar aš, kaip ūkininkas ir kaimo žmogus, sakau, jog pirmiausia reikia sustabdyti kaimo griovimą. Seimo nariai, atvažiuokite į Laibgalius, Aleksandravėlę ir išklausykite moksleivių tėvus, išgirskite, kaip jie prašo palikti nors pradines mokyklas. Ne tik aš, bet ir kiti kaimo žmonės apie jus susidarė labai prastą nuomonę. Mes galvojame, kad jūs pirmiausia siekiate patenkinti savo poreikius, o kitų rūpesčiai jums nežinomi ir jų nenorite matyti ir apie juos girdėti“, – perduoda linkėjimus iš Laibgalių V.Šlikas.

O dabar, mielieji Seimo nariai, dar sykį balsuokite. Ir neužmirškite kylančios infliacijos bei gėdos jausmo.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją