Apie 36 proc. sakė skaitantys kartą ar dažniau per savaitę.
„Pastebėjome, kad skaityti labiau mėgsta moterys ir aukštas pajamas gaunantys žmonės. Taip pat užimantys vidutinio ar aukščiausio lygio vadovų pareigas, specialistai, tarnautojai“, – vardijo Z. Čeponytė.
Dažniausiai knygas skaitantys žmonės perskaito iki 3 knygų per metus. Taip teigė 34,2 proc. apklaustųjų.
„Deja, neperskaitančių nė vienos knygos skaičius labai panašus – 31,4 proc. Į šį procentą dažniau patenka vyrai, 46–55 metų asmenys, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, žemesnes pajamas gaunantys žmonės“, – pridūrė ji.
Nori atsipalaiduoti ir pagilinti žinias
Vartotojų instituto prezidentė atkreipė dėmesį, kad keičiasi priežastys, dėl kurių žmonės skaito arba neskaito.
Šiuo metu akcentuojamos dvi pagrindinės knygų skaitymo priežastys: noras atsipalaiduoti ir pagilinti žinias. „Atsipalaiduoti su knyga dažniau nori moterys, o vyrai dažniau nori pagilinti žinias“, – pastebėjo Z. Čeponytė.
Tyrimas parodė, kad knygų pasiūla skaitytojai nesiskundžia.
„Pagrindinis dalykas – poreikis. Žmonės nesiskundžia, kad gauti knygų sunku. Jie retai, bet lankosi bibliotekose. Taip pat tik 21 proc. pabrėžė kainų svarbą“, – teigė I. Zokas.
Vis dėlto nemažai – net 45 proc. respondentų – teigė nepirkę knygų per paskutinius 12 mėnesių.
„Įdomu pastebėti, jog tiek vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, tiek pensininkai vienodai dažnai teigė per pastaruosius metus knygų nepirkę“, – pabrėžė Z. Čeponytė.
Konkurentai knygoms
Skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad didžiausią konkurenciją knygų skaitymui sudaro televizija, mėgstami užsiėmimai ir internetas.
„Rimta alternatyva yra ir laikraščiai bei žurnalai“, – pridūrė Z. Čeponytė.
Televizija nurodoma kaip patrauklesnė alternatyva po sunkios darbo dienos. „Respondentai teigia, kad esant dideliam gyvenimo tempui, net ir turėdami laisvo laiko žmonės būna per daug pavargę skaityti“, – sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
„2005-aisiais buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad žmonės neskaito knygų dėl lėšų stygiaus. Šiuo metu matome, kad situacija yra pasikeitusi“, – sakė Z. Čeponytė.
Šių metų tyrimas parodė, kad laiko trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės knygas skaito mažiau nei anksčiau. Laiko stoką ir nuovargį ypač akcentuoja didžiųjų miestų gyventojai.
Anot I. Zoko, reikėtų rasti būdų, kaip atimti laiką iš televizijos, nes jai žmonės kasdien skiria po keletą valandų.
Jaunimas knygai nenusileidžiančiu užsiėmimu laiko naršymą ir žaidimus internete.
Panaši visuomenės nuomonė ir dėl žurnalų, laikraščių skaitymo – dažniausiai teigiama, jog tam trūksta laiko arba lėšų.
Suaugusiųjų skaitymo įpročių tyrimas atliktas vykdant projektą „Surask laiko paskaityti knygą“, skirtą pasiruošimui 2008-iesiems – Skaitymo metams.