- Ne kartą esu sakęs, jog deficitinis biudžetas nepasitarnaus gerinant ekonomikos būklę. Buvo puikiausios sąlygos subalansuoti biudžetą. Seimas, deja, to neišgirdo. Priimtasis biudžetas neišspręs esminių šalį kamuojančių problemų švietimo, sveikatos apsaugos, daugelyje kitų sričių. Tačiau parlamentas biudžetą patvirtino jeigu ne triuškinančia, tai gana ženklia dauguma. Turiu priimti Seimo valią, nors šis biudžetas manęs netenkina.
- Vadinasi, veto nebus?
- Matyt, būsiu priverstas priimti tokį biudžetą, koks jis yra.
- Mažumos Vyriausybė patenkinta šiuo biudžetu ir tuo, kaip jis buvo priimtas Seime. O ar pati Vyriausybė atitinka dabarties reikalavimus?
- Esu kritikavęs ir visą Vyriausybę, ir atskirus jos narius. Atmetu bet kokias prielaidas, kad globoju ar teisinu Vyriausybę. Ne! Kai kurių sričių ministrai, turbūt, manęs nemėgsta, nes neretai juos pasikviečiu, pasisodinu ir klausiu, kodėl tas ar tas nepadaryta. Taigi, neteisinu Vyriausybės ir sakau, kad kai kuriose srityse dar galima padaryti daugiau. Jai dar liko beveik metai. Tai pakankamas laikotarpis atlikti vieną kitą pasistūmėjimą.
Bet, kita vertus, Vyriausybei reikia sudaryti sąlygas Seime. Vis dėlto, tai yra mažumos Vyriausybė. Seimas turi opozicinę daugumą. Nemažai sprendimų Seime yra priimta opozicijos balsais. O Vyriausybė yra priversta tuos sprendimus vykdyti. Tad Seimas irgi turi prisiimti nemenką dalį atsakomybės už nuveiktinus darbus.
Pasitiki premjeru
- Tai reiškia, kad jūs nereikštumėte nepasitikėjimo šia Vyriausybe?
- Pirmiausia, Seimas turi tam galią ir jeigu jis mato, kad Vyriausybė nepajėgi dirbti, jis turi tarti savo žodį. Tada ir Prezidentas turi galimybę įvertinti situaciją.
- Bet ir Prezidento žodis kitąkart gali nulemti. Ar jūs pasitikite premjeru G.Kirkilu?
- Aš matau, kad premjeras turi gerų norų, stengiasi ir dar nepadarė nė vieno žingsnio, kuris sukeltų abejonių ir pasitikėjimo krizę.
- Toks būtų jūsų atsakymas konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, kuris kreipėsi į jus laišku, prašydamas inicijuoti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pirmalaikius Seimo rinkimus?
- Ponui A.Kubiliui galiu tik tiek pasakyti – jo pozicija sunkiai logiškai pateisinama. Kaip bebūtų, konservatoriai šiuo metu yra mažumos Vyriausybės bendrininkai. Gal ir negalime to vadinti meile, tačiau konservatoriai ir socialdemokratai flirtuoja, o dėl to flirto mes turime egzistuojančią mažumos Vyriausybę.
Opozicija Seime turi daugumą. Jeigu ji nepatenkinta Vyriausybe, ji gali tai garsiai ištarti, imtis atitinkamų teisinių veiksmų. Taigi, viskas Seimo rankose.
Baiminasi populistų triumfo
- Artėjant Seimo rinkimams valdančiųjų partijų populiarumas mažėja. Ar neteks kitąmet po naujo parlamento rinkimų formuoti Vyriausybę iš populistinių partijų?
- Neslėpsiu, kad į būsimus rinkimus žvelgiu su tam tikra baime. Baiminuosi, kad gal būti pernelyg daug radikalių pasikeitimų, kuriuos paskatintų galima populizmo pergalė per Seimo rinkimus. Akivaizdu, kad kainų didėjimas nepridės populiarumo dabar esantiems valdžioje.
Deja, matome, kad populizmas kelia galvą. Ko vertas vien faktas, kad pradėta kalbėti apie lito devalvavimą. Aš kategoriškai atmetu tokią galimybę. Taip populistiškai klausimai gali būti keliami ir rinkimų kampanijos metu. To aš labiausiai bijau – per rinkimus, naudojantis dabartinių ekonominių sunkumų labiausiai paliestų žmonių jausmais, gali vėl atsirasti įvairūs nieko nepagrįsti gąsdinimai, pažadai. Tai tikrai gali pakeisti visą konfigūraciją Seime ir taip tik pabloginti politinę padėtį. Vietoje to, kad eitume stipresnės demokratijos keliu, galime žengti žingsnį atgal.
- Turint galvoje tokias baimes galbūt būtų naudingiau surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, neleidžiant populistams dar beveik metus rinkti balus ir didinti savo šansus laimėti per eilinius rinkimus?
- Iki eilinių Seimo rinkimų nebeliko nei metų, nei net dešimties mėnesių. Juk kampanija iš esmės vyksta jau dabar. Netgi jeigu Seimas imtųsi vykdyti visas procedūras, siekdamas pirmalaikių rinkimų, tai užtruktų ne vieną savaitę, ko gero, ir ne vieną mėnesį. O tada jau ir eiliniai rinkimai bus čia pat. Tad gal neverta aušinti burnų dėl pirmalaikių rinkimų, bet dar bent truputį susitelkus padirbėti tautos labui.
Tikisi būti informuotas
- Ar pakankamai skaidrus nacionalinės energetikos bendrovės kūrimo procesas?
- Iki šiol nebuvo jokių įrodymų, kad kas nors daroma neskaidriai. Sklando visokie mitai. Bet kas, pastebėjęs, kad klausimas sprendžiamas kieno nors, bet ne valstybės, naudai, tą turi viešai kelti ir iškart sustabdyti.
- Bet derybos uždaros. Argi galime kokybiškai stebėti procesą, jeigu nežinome, apie ką ten kalbama?
- Pasklidus įvairioms kalboms apie galimai neteisingus veiksmus aš kreipiausi į Valstybės kontrolę. Dėl to buvo nemažai nelaimingų, man priekaištavusių, kad nepasitikiu derybininkais, Vyriausybe. Bet aš to žingsnio nesigailiu. Mes sužinojome daugiau. Manau, Valstybės kontrolės pastabos padėjo ir derybininkams.
Dabar derybos vyksta, jos gana kietos. Manau, kad jos duos gerų rezultatų. Tikiu, kad išvengsime klaidų, kurias padarėme prieš dešimtmetį, parduodami „Mažeikių naftą“. Nesu derybininkas, todėl apie derybų eigą nelabai daug žinau. Bet prieš pasirašant sutartis apie jas žinos ir Vyriausybė, ir Seimo atitinkamos institucijos. Ir aš reikalausiu, kad prieš padedant parašus po susitarimu būčiau detaliai informuotas, kad galima būtų pasakyti savo nuomonę.
Iš Ministro pirmininko jau girdėjau, kad į derybas gali būti įtrauktas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Aš tai sveikinu, nes tai yra tam tikras saugiklis. Tegu jis būna su nedideliu akcijų paketu, bet vien šio banko dalyvavimas daug ką pakeičia ir užtikrina didesnį skaidrumą.
Nauja jėgainė atsiras
- Jūs pritartumėte, kad vertėtų pataisyti vasarą priimtą Atominės elektrinės įstatymą?
- Seimas net 104 balsais priėmė įstatymą, kuris yra gyvybiškai būtinas Lietuvai. Aš tuo džiaugiuosi. Bet stebiuosi, kad paskui atsiranda nemažai tokių, kurie pasako, kad nežinojo, už ką balsavo, ir ima siūlyti visokias kardinalias pataisas. Tai nepriimtina.
- Manoma, kad įstatymas nepakankamai įpareigoja privatų investuotoją dalyvauti naujos atominės elektrinės statyboje. Juk gali atsitikti taip, kad VST savininkai ateis į šį projektą, o paskui pabėgs, nusigriebę milijardinės vertės grietinėlę. O elektrinė taip ir nebus pastatyta.
- Taip neįvyks. Jeigu planuojame savo valstybės ekonominę ateitį, kito kelio nėra, tik statyti naują, mums gyvybiškai svarbią jėgainę. Jeigu sudarysime sau biurokratines kliūtis, jeigu vilkinsime reikalą, atominės neturėsime ir 2020 metais. Bet jeigu viskas eis gerai ir dirbsime pakankamai sparčiai, jau 2015 metais ji gali stovėti. Pačią elektrinę fiziškai galima pastatyti ir per 18 mėnesių. Bet neturi būti vilkinamas nei nacionalinio investuotojo kūrimas, nei derybos su kaimyninėmis valstybėmis dėl šio projekto įgyvendinimo, nei kiti projekto darbai. Nepatinka minimi įpėdiniai
- Viename privačiame pokalbyje jūsų bičiulis Raimundas Mieželis užsiminė, kad jūsų nederėtų nurašyti nuo būsimos Prezidento rinkimų kampanijos 2009 metais. Gal ponas R.Mieželis žino daugiau, nei mes visi, ir jūs tikrai neatmetate galimybės siekti dar vienos kadencijos?
- Ne, tikrai nežino. Neretai esu kaltinamas dėl visų bėdų Lietuvoje. Tai koks gi tada galiu būti kandidatas?
- Vadinasi, tikrai nedalyvausite rinkimuose?
- Esu pilnas energijos bei sveikatos (pastuksena į stalą – red. past.), todėl po 2009 metų nesėdėsiu kur nors kaime supamojoje kėdėje, nežiūrėsiu į dangų, svajodamas apie dangiškus migdolus. Ne. Galvoju, kad būsiu pakankamai aktyvus Lietuvos gyvenimo dalyvis.
Tačiau pats laikas pasižvalgyti aplink. Lietuvoje yra daug talentingų žmonių, tik juos reikia surasti. Turiu pasakyti, kad mane nelabai optimistiškai nuteikia dabar horizonte sklandančios pavardės. Bet laiko dar yra ir tikiuosi, kad tinkami kandidatai į Prezidentus atsiras.
“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:
Vilniaus valdžia dalija milijonus.
Angelų vaikai miestui dovanojo šventę.
BIX vėl alsavo laisvė dvasia.