Bet sunkvežimis buvo per mažas. Tuomet Jurgis, būdamas Jurgiu, sukūrė ugnį ir, sako, deginsiu viską, nes nebėra vietos sunkvežimyje. Bet gatvėje pasklido tiek daug dūmų, kad 80 Wooster Street gyventojai jam liepė užgesinti ugnį.
Tuomet Jurgis man pasakė, kad jis važiuoja, o su tuo kas liko, aš galiu daryti, ką noriu. Taigi gana didele mano kolekcijos dalis susideda iš to, ką Jurgis man paliko išsikraustydamas iš mano buto“.
J. Meko teigimu, kita, didesnė dalis kolekcijos, yra jo pažįstamų Fluxus menininkų iš viso pasaulio dovanos.
„Nenoriu girtis, bet maniškė Fluxus ir J. Mačiūno kolekcija yra viena iš labiausiai visapusiškų, ypač kai kalbame apie Soho įkūrimą ir ankstyviausius jo darbus.
J. Mačiūnas dabar yra lygus su visais kitais dideliais 20 a. menininkais. Jo darbų už centus jau nenupirksit. Jeigu siūlote tik centus, tai rodo, kad jūs jo nepripažįstate, kad nesuvokiate, kad jis yra lygus su kitais didžiais menininkais - tokiais, kaip Marcelis Duchampas, Manas Ray'us, Josephas Beuys (kuris garbino Mačiūną) ir kiti“, - teigia J. Mekas.
Laišką jis baigia patikinimu, kad JMVMC turimos kolekcijos vertė per artimiausius kelerius metus išaugs dvigubai: „Prisiminkit mano žodžius“.
DELFI jau skelbė, kad sprendimą iš J. Meko už 5 mln. JAV dolerių įsigyti visą J. Mačiūno darbų kolekciją priėmė Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus savivaldybės taryba. Pinigus savivaldybė įsipareigojo sumokėti per trejus metus. Pirmasis įnašas jau sumokėtas, o šių metų birželio mėnesį Vilnių pasiekė pirmoji J. Mačiūno Fluxus kolekcijos dalis. Visą kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų.
Šiemet Vilniuje pasikeitus valdžiai, buvęs sostinės meras A. Zuokas neteko JMVMC tarybos pirmininko pareigų. Naujoji šios savivaldybės įstaigos taryba vieno balso persvara pirmininku išsirinko Vilniaus vicemerą Evaldą Lementauską. Jis pažadėjo aiškintis, kaip ir kodėl buvo nuspręsta įsigyti J. Mačiūno meno darbų kolekciją.
Antradienį grupė Lietuvos nepriklausomų menininkų šalia verslo centro „Vilniaus vartai“ surengė protesto akciją, kurią pavadino „Fluxus keturnedėliu“, taip pabrėždami, jų manymu, avangardinio meno judėjimo mirtį Lietuvoje. Protestuotojai teigė, kad kartu su politikais įkuriant centrą prabangiame verslo kvartale, Fluxus vardas buvo išniekintas, o „Vilniaus vartai“ tapo Fluxus kapo vieta.