„Šis gruodis bus šiltesnis nei vidutinis daugiametis vidurkis. Dabar – priešžiemio laikotarpis, kai lietų keičia sniegas. Tokiu metu nebūna šalta“, – teigė klimatologė.
Pasak jos, klimatinė žiema mūsų šalyje prasideda tik nuo Kalėdų, todėl iki didžiųjų žiemos švenčių neverta tikėtis didelių šalčių ir daug sniego. „Gali pasitaikyti viena kita šaltesnė diena, bet tikėtina, kad iki pat švenčių ir per jas vyraus lietūs, šlapdriba. Gal kuri diena ir bus snieguota, nes daug kas priklausys nuo Sibiro anticiklono – kol kas jis nėra įsigalėjęs, – pasakojo A.Galvonaitė. – Pasigirsta spėjimų, jog ši žiema bus trumpa ir itin šalta, manoma, kad šalčių sulauksime sausį.“
Kalėdų rytą – šaltukas
Klimatologė Monika Misiūnienė pripažino, kad Lietuvos meteorologai neturi galimybių prognozuoti orų visam mėnesiui ir drąsiai bei patikimai spėja juos tik artimiausioms dienoms. „Pastebėjome, kad klimatas šiltėja, žiemos irgi tampa šiltesnės, drėgnesnės, ne tokios snieguotos, – sakė klimato specialistė. – Paskutinė gili žiema buvo prieš vienuolika metų, vėliau žiemos ėmė šiltėti.“
M.Misiūnienė tvirtino, kad tiksliai nustatyti, koks oras bus per didžiąsias žiemos šventes, sunku, tačiau remiantis šimtmečio stebėjimais ir nustačius vidurkį, galima spėti, jog Kalėdų rytas mus turėtų pasitikti šaltuku. Nors kai kas mėgina orus spėti pagal gamtos ženklus, N.Misiūnienės nuomone, tai nėra itin patikima, nes gamta keičiasi.
„Gyvūnai reaguoja tik į slėgio kitimus. Tiesa, jie anksčiau pajunta artėjančius atmosferos pokyčius – bet tai tik kelios dienos arba kelios valandos iki pasikeičia orai“, – sakė klimato specialistė.
Riebūs kiškiai – gili žiema
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažino, kad artėsiančios žiemos orus senovės lietuviai spėdavo vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. „Rugpjūtį, rugsėjį žmonės stebėdavo gamtą ir spėdavo apie artėjančius šalčius. Jei miške būdavo daug riešutų ir šermukšnių – žie- ma būsianti šalta. Šiais metais buvo gausu riešutų, tačiau šermukšnių derlius nebuvo di- delis, todėl sunku spėti tiksliau“, – sakė gamtininkas.
Pasak jo, medžiokliai apie artėjančią žiemą spėdavo iš kiškių riebumo: kuo riebesnis žvėrelis, tuo šaltesnė žiema. „Klausinėjau medžiotojų, kokio riebumo kiškiai šiais metais laksto po miškus, deja, ir čia jokio tikslumo, mat medžioklių laimikiai pasirodė esantys ir riebūs, ir liesi“, – pasakojo S.Paltanavičius.
Taip pat žiemos šalčius spėdavo pagal kiaulės kasą – gamtininkui ir šis spėjimas neatrodo patikimas, nes kiaulės kasos vaizdą galima interpretuoti įvairiai. Gamtos specialistas spėjo, kad sunkios žiemos bijoti nereikėtų, pasak jo, itin šalta žiema ir šį kartą aplenks Lietuvą. S.Paltanavičius įsitikinęs, kad senovės lietuviai ne itin daug dėmesio skyrė didžiosioms metų šventėms, todėl retai spėdavo, koks oras laukia švenčių rytą.
Kalėdos bus šlapios
Etnologas Libertas Klimka tvirtino, kad senovėje žmonės spėdami orus stebėdavo skruzdžių lizdus. Jei šie būdavo giliai po žeme – žiema bus šalta, jei paviršiuje – galima nesibaiminti šalčių. Taip pat žiūrėdavo į ąžuolų giles – kuo jų daugiau, tuo šaltesnei žiemai reikia ruoštis. Daug dėmesio skirdavo ir tam tikroms dienoms. Pavyzdžiui, lapkričio 11-ajai – šv.Martyno dienai.
Sakydavo: jei per Martyną antis ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo, ir atvirkščiai. Šiais metais šv.Martyno diena buvo su ledais, todėl galime laukti šlapių Kalėdų.
Paskutinę lapkričio dieną – šv.Andrejaus dieną – irgi spėdavo apie artėjančią žiemą. Svarbi diena buvo ir šv.Liucijos vardadienis. Gruodžio 13-ąją nustodavo trumpėti diena – tądien ir likusias 12 dienų žmonės spėdavo apie visus artėjančius metus.
„Kelerius metus stebėjau gamtą – galiu pasakyti, kad stebėjimai pasitvirtino, – sakė L.Klimka. – Gamtos išdaigos, klimato šiltėjimas arba šaltėjimas nebūtinai priklauso nuo žmogaus, tai gali lemti ir planetų išsidėstymas, fizikos reiškiniai. Žinoma, liaudiški spėjimai dažnai nepasitvirtina dėl klimato kaitos, nes jie paremti ilgalaikiais stebėjimais. Dabar liaudies spėjimus reikėtų atidžiai tikrinti.“ Etnologas pripažino, kad pavarčius senus metraščius galima matyti, jog gamta ir senovės lietuviams iškrėsdavo išdaigų. „Kartą buvo užšalusi Baltijos jūra, o kartą siautė baisi pūga. Visada yra tikimybė sulaukti įvairių netikėtumų“, – sakė jis.
Spėdavo kitų metų orą
Senovės lietuviai, stebėdami Kalėdų ir Naujųjų metų orus, spėdavo apie ateisiančius metus. Tikėta, kad jei per Naujuosius metus sninga dieną, bus blogas oras visus ateinančius metus. Jeigu diena giedra, bus geras derlius. Jei Naujųjų metų dieną medžiai šerkšnu padengti – bus geri metai, o jei didelis rūkas – labai mirs žmonės, siaus ligos. Tikėta, kad jei Naujųjų metų diena šalta, Velykos bus šiltos. Jei Kalėdų rytą oras giedras – derės linai, jei lyja – kitais metais karvės duos daug pieno.
Gruodžio mėnesio orai Lietuvoje, kuriuos prognozuoja užsienio sinoptikai:
Vilnius Gruodžio 11 dieną +2 naktį +1 Gruodžio 12 dieną +2 naktį +1 Gruodžio 13 dieną 0 naktį 0 Gruodžio 14 dieną 0 naktį 0 Gruodžio 15 dieną 0 naktį –1 Gruodžio 16 dieną 0 naktį –2 Gruodžio 17 dieną –1 naktį iki –5 Gruodžio 18 dieną –1 naktį iki –5 Gruodžio 19 dieną – 1 naktį iki –6 Gruodžio 20 dieną – 1 naktį iki –6 Gruodžio 21 diena – 1 naktį iki –6 Gruodžio 22 dieną – 2 naktį iki –6 Gruodžio 23 dieną –2 naktį iki –6 Gruodžio 24 dieną –2 naktį iki –7 Gruodžio 25 dieną – 2 naktį iki – 7 Gruodžio 31 dieną –2 naktį iki – 8
Europos sostinėse per Kalėdas laukiama tokių orų:
Vienoje dieną + 3 naktį – 2 Briuselyje dieną + 5 naktį 0 Paryžiuje dieną + 7 naktį + 2 Berlyne dieną + 2 naktį – 2 Atėnuose dieną + 13 naktį + 7 Dubline dieną + 8 naktį + 3 Romoje dieną + 12 naktį + 2 Lisabonoje dieną + 14 naktį + 8 Madride dieną + 11 naktį + 1 Ženevoje dieną + 4 naktį – 1 Londone diena + 7 naktį +1 Maskvoje dieną – 5 naktį – 9