Ekspertai pabrėžia, kad visos misijas vykdančios šalys prisiėmė didelę atsakomybę, tačiau tik dalinantis ta atsakomybe, o kartu ir patirtimi, bendrai koordinuojant veiklą, įmanoma tikėtis ilgalaikės sėkmės. Lietuva planuoja ieškoti partnerių darbui ir savo globojamoje Goro provincijoje.
„Tai vienas iš klausimų, kuriuos žadame iškelti šitoje konferencijoje. Turtingos šalys nepajėgia įsisavinti lėšų, nes trūksta partnerių ar saugumo padėtis yra blogesnė. Kodėl nesudaryti galimybės tas lėšas panaudoti kitur, pavyzdžiui, Goro provincijoje“, – svarsto projektų Afganistane koordinatorė, ambasadorė Gintė Damušytė.
Skurdžiausia Afganistano provincija Lietuvos vadovaujamai atkūrimo grupei patikėta jau daugiau kaip dvejus metus. Įgyvendintų darbų – daugiausia švietimo ar sveikatos apsaugos srityje – ne vienas, tačiau ilgalaikiai rekonstrukcijos projektai kartais lieka neįgyvendinti.
Afganistano atstovai pabrėžia, kad gal net labiau nei materialinių gėrybių šaliai trūksta išsilavinusių specialistų.
„Gabumų vystymas, stiprių žmogiškųjų resursų turėjimas, ypač tokiuose atokiuose rajonuose kaip Goras, kur aktyviai dirba Lietuva, yra svarbi tema“, – sako Ghulamas Jalanis Popalu, Afganistano vietos valdymo klausimų ministras.
Apklausos rodo, kad iškart po saugumo situacijos kaip didžiausios problemos įvardijamos būtent korupcija, skurdas, neraštingumas ir nedarbas.
Kad Afganistano pastatymas ant kojų yra ne viena karinė operacija, pripažįsta ir NATO vadovai. Vienintelis provincijos atkūrimo grupei Afganistane vadovaujantis nekariškis pabrėžia būtinybę stiprinti civilių ekspertų vaidmenį.
„Afganistane yra nemažai vietų, kur saugumo padėtis yra stabili ir kurioms daug labiau reikia rekonstrukcijos projektų. Man atrodo, tiesiog beprotybė, kad šiose provincijose dar veikia provincijos atkūrimo grupės, vadovaujamos kariškių.
Manau, tai daro visiškai neteisingą įspūdį Afganistano žmonėms“, – teigia ambasadorius Deividas Slinas, Afganistano Lashkar Gah provincijos atkūrimo grupės vadas.
Ekspertų nuomone, ir Lietuva nepakankamai išnaudoja stabilią situaciją Gore – misijoje dirba vos keletas civilių, kai karių beveik pusantro šimto. Esą didžiuodamasi, kad po Lietuvos vėliava tarnaujančių karių dėka užtikrinamas provincijos saugumas, Vyriausybė neturėtų pamiršti ne mažiau svarbios pagalbos atstatant kraštą.