Sprendimą nugriauti romų taboro pastatus priėmė atsakingi savivaldybės, kuriai vadovavo A. Zuokas, darbuotojai. Šią akciją palaikė ir pats Liberalų ir centro partijos pirmininkas, tačiau pastatų griovimo akcijoje jis nedalyvavo.
Romus ginantis A. Zuoko partijos teisininkas T. Kelpšas DELFI tvirtino, kad visą laiką nepalaikęs savivaldybės administracijos sprendimo tabore nugriauti pastatus, todėl romų interesus sutiko ginti teisme. Jis pripažino, kad advokatų kontora, kurioje dirba, anksčiau buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su A. Zuoku kaip fiziniu asmeniu ir jį gynė bylose prieš žiniasklaidą.
„Pats nesu atstovavęs A. Zuokui", - tikino T. Kelpšas. Jis taip pat patikino, kad advokatai yra priversti teisme atstovauti įvairaus rango asmenis. Tačiau T. Kelpšas yra Liberalų ir centro partijos narys, Etikos bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas.
Be to, teisininkas pripažino, kad toje pačioje kontoroje dirbantis jo kolega advokatas Žilvinas Mišeikis (jis A. Zuoko interesams atstovavo bylose prieš žiniasklaidą) paprašė apginti romų teises dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų.
Dėl 2004 m. gruodžio 2-3 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų atliktų neteisėtų veiksmų į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 20 romų. Jų bylos teismas antradienį iš esmės taip ir nepradėjo nagrinėti, nes romams atstovaujantis advokatas nusprendė patikslinti atsakovą.
Šiuo metu žalos už esą neteisėtus pareigūnų veiksmus romai reikalavo iš savivaldybės administracijos, tačiau patikslintame ieškinyje gali būti nurodytas kitas atsakovas – savivaldybės taryba.
Prašyme teismui romai tvirtina, jog taboro teritorijoje Kirtimuose griaunant jiems priklausiusius pastatus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai buvo neteisėti.
Nugriovus keturis gyvenamuosius ir vieną negyvenamąjį namą, buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų romų šeimos liks be gyvenamosios vietos.
Pažeidus šią teisę, kartu buvo pažeista ir pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Savivaldybės administracija neteisminiu būdu išspręsti ginčą ir atlyginti padarytą žalą atsisakė, todėl romai prašė teismo priteisti jiems turtinės 5, 5 mln. Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
„Yra kuriamas mitas, kad ten visi „šniūrais" važiuoja narkotikų, tačiau ten yra penkios šešios šeimos, kurios tuo užsiima, tai reikia taikyti sankcijas toms šeimoms, o ne griauti visą taborą. Buldozeriu buvo važiuojama per visą taborą", - valdininkų veiksmais piktinosi advokatas T. Kelpšas.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas savivaldybės veiksmus įvardijo kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų romų teisių pažeidimų Europoje.
Lygių galimybių ir Seimo kontrolieriai taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai grubiai pažeidė romų teises.
Tuo tarpu savivaldybė tikina, jog griovė apleistus ir negyvenamus pastatus, siekdama, jog narkotikų gamybos ir platinimo centru tapęs taboras nebesiplėstų. Buvęs meras yra pareiškęs, jog ilgainiui taboras bus visiškai nugriautas, o romai iškeldinti kitur.
Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo, kad tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga atliko neteisėtus, jo kompetencijai nepriskirtus, taip pat romus diskriminuojančius ir pažeidžiančius jų teises veiksmus. Seimo kontrolė šiuos pareigūno veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Žmogaus gynėjai yra konstatavę, kad romai yra labiausiai Europoje pažeidžiama etninė grupė, o romų integracija į visuomenę yra neadekvati: neatsižvelgiama į egzistuojančias skurdo, išsilavinimo trūkumo, socialinės izoliacijos ir kitas problemas.
Be to, žmogaus teisių ekspertų teigimu, rasistiniai, etniniai stereotipai visuomenėje bei žiniasklaidoje, neigiamos nuostatos iš valstybinių institucijų pusės, trukdančios susirasti darbą - romų gyvenimo tikrovė.