VLK duomenimis, išlaidos kompensuojamiems vaistams pradėjo mažėti šių metų gegužę. Balandį išlaidos kompensuojamiesiems vaistams sudarė 31,8 mln. litų, o gegužę sumažėjo iki 26,8 mln. litų, birželį išleista 23,5 mln. litų, liepą - 25,5 mln. litų, rugpjūtį - 24 mln. litų.
Pasak VLK, subalansavus PSGF išlaidas, sumažėjo įsiskolinimai vaistų tiekėjams. VLK duomenimis, šių metų vasario 1 dienai skola sudarė 200 mln. litų, o rugsėjo 1 dienai ji sumažėjo iki 125 mln. litų.
VLK direktorius Saulius Janonis BNS yra pripažinęs, jog vaistų kvotos yra kraštutinė priemonė, tačiau duodanti rezultatą.
Šiuo metu abejojama, ar toliau pavyks išlaikyti išlaidų kompensuojamiems vaistams mažėjimo tendenciją, nes praėjusią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, jog vasario 14 dieną pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl vaistų kvotų įvedimo prieštarauja Konstitucijai bei kitiems įstatymams, todėl jų teks atsisakyti.
Minėtasis Teismo sprendimas įsigaliojo spalio 23 dieną, trečiadienį. Kvotos vaistams buvo įvestos po to, kai VLK skolos už kompensuojamus vaistus katastrofiškai išaugo ir vaistininkai grasino nebetieksiantys pacientams reikalingų vaistų. 2001 metais pagal kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų buvo išduota už 123 mln. litų daugiau nei VLK turėjo pinigų.
Pasak VLK atstovų, norint patenkinti Lietuvos gyventojų poreikius kompensuojamiems vaistams, reiktų skirti apie 430 mln. litų arba 100 mln. litų daugiau, nei dabar.
Šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamiems vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms numatyta 326 mln. litų, o kitiems metams planuojama 330 mln. litų.