Didžiausia lyčių lygybe ir toliau gali pasigirti Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija, Suomija.

Iš kaimyninių šalių Lietuvą pralenkė tik Latvija (13 vieta), o Lenkija (60) ir Rusija (44) gerokai atsiliko. Už Lietuvos pakankamai toli liko tokios ES senbuvės kaip Austrija (27), Prancūzija (51) ar Italija (84). Prasčiausia lyčių lygybės padėtis – Pakistane (126), Čade (127) ir Jemene (128).

Pasak Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės, Lietuvos pasiektas rezultatas lyčių lygybės srityje yra tiek politikų ir kontrolieriaus tarnybos, vykdančios įvairius šviečiamuosius projektus, tiek ir žiniasklaidos bei visos visuomenės nuopelnas.

„Požiūris į lyčių lygybę, bent mano darbo metu, sakykime, nuo 1999-ųjų metų, pasikeitė kardinaliai. Pradžioje apie lyčių lygybę būdavo kalbama su šypsenėle ir skepticizmu, tačiau dabar tai priimama kaip aktualios mūsų visuomenės problemos.

Nieko nestebina, kai keliame klausimus apie darbo užmokesčio vienodumą, apie tai, kad ir moterys, ir vyrai turi turėti galimybę tenkinti savo poreikius tiek šeimoje, tiek ir visuomeniniame gyvenime, kad svarbu sugebėti derinti karjerą ir šeimą“, – lrt.lt tvirtino kontrolierė.

A. Burneikienės teigimu, pasikeitusį visuomenės požiūrį rodo, pavyzdžiui, šių metų kovo 8-oji.

„Anksčiau apie kovo 8-ąją būdavo kalbama su pašaipa. Tačiau šiemet į ją jau buvo žiūrėta kaip į dieną, kai reikia kalbėti apie moterų lygiateisiškumą ir esančias problemas – kodėl mūsų darbo užmokestis vis dar skiriasi nuo vyrų, kodėl darbdaviai labiau pageidauja priimti į darbą vyrus, kodėl jie bijo moterų nėštumo ir gimdymo ir žiūri į tai, kaip į potencialias grėsmes darbovietei“, – sako A. Burneikienė.

PEF teigimu, Lietuvos pažangą lėmė būtent suvienodėjęs moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje bei sumažėjęs skirtumas tarp jų atlyginimų.

Tačiau, pasak A. Burneikienės, skundų dėl atlyginimų skirtumo ir galimybių darbo rinkoje kaip tik daugėja.

Vis dėlto, kontrolierė įsitikinusi, kad į šią tendenciją reikėtų žiūrėti kaip į pozityvią.

„Tai, kad žmonės daugiau skundžiasi, dažniau tokius reiškinius pastebi, reiškia, jog jie problemas identifikuoja ir pakankamai drąsiai jas parodo“, – teigia A. Burneikienė.