J.Abromavičiaus komisijos išvadoms priešinasi tik konservatoriai

Komisijos, nagrinėjusios buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvados Seimo posėdyje sulaukė kritikos bangos iš įvairių politinių stovyklų, tačiau jos po pateikimo prieštaravo tik konservatoriai ir vienas liberalas. Savo ruožtu Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius įspėjo kolegas, kad pritardami išvadoms jie „prisiims atsakomybę už dezinformaciją ir šmeižtą“.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė komisijos išvadoms. Už jas balsavo 54 parlamentarai (visų partijų atstovai, išskyrus konservatorius ir liberalus), prieš – 21, susilaikė 4. Jų dar laukia galutinis balsavimas parlamento posėdyje.

Daugiausia kritikos komisijai ir jos vadovei Loretai Graužinienei pažėrė konservatoriai, kuriems išvados yra nepalankios. J. Abromavičiaus mirtį komisija įvertino kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turi ryšių su kai kuriais ankstesniais bei dabartiniais konservatorių lyderiais.

Nužudymo tyrimu esą itin aktyviai domėjosi su Tėvynės sąjunga susiję asmenys, tarp jų – ir pats partijos vadovas, tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Prie J. Abromavičiaus nužudymo esą prisidėjo buvęs Seimo narys konservatorius Algirdas Petrusevičius. Neva siekdami apginti kolegą nuo teisminio persekiojimo konservatoriai jį įtraukė į savo rinkimų sąrašą. Tapęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu A. Petrusevičius galėjo disponuoti visa informacija apie tyrimą, taip pat daryti jam įtaką.

Vertindama tuomečio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus, artimo buvusiam konservatorių lyderiui, veiksmus, komisija padarė išvadą, kad eksministras neatliko to, ką privalėjo padaryti. Gavęs iš J. Abromavičiaus pažymą, kurioje buvo įvardyti asmenys, galimai susiję su tilto per Bražuolę sprogdinimu bei savanorių maištu, ministras elgėsi pasyviai ir nesikreipė į teisėsaugą.

Kaip antradienį Seimo posėdyje pareiškė A. Kubilius, šiose išvadose esama „daug dezinformacijos ir absurdiškos informacijos“. Konservatoriai piktinosi, kad liudyti nebuvo kviestas eksparlamentaras Sigitas Kaktys, kuris prieš dešimtmetį vadovavo kitai komisijai, taip pat besidomėjusiai J. Abromavičiaus žūtimi.

Anot jų, išvadose esą buvo iškraipytas buvusio lauko pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus liudijimas. Šis pareiškė, jog savanoriams grįžus į Kauno rinktinės štabą, jo viršininkas J. Abromavičius viešai paragino vyrus „grįžti atgal“, nes politikų anksčiau duoti pažadai nebus vykdomi. Konservatorių tikinimu, karininkas prisiminė, esą J. Abromavičius taip galėjo sakyti.

Šie ir kiti konservatorių pastebėjimai išdėstyti komisijos narių Jurgio Razmos ir Audroniaus Ažubalio pateiktoje atskirojoje nuomonėje.

Savo ruožtu L. Graužinienė atmetė jai reiškiamą kritiką ir pasiūlė specialioje Seimo raštinėje paskaityti slaptumo grifu pažymėtą medžiagą, kuria naudotis komisija ir kuri esą atskleis kai kurias detales.

Buvęs VSD darbuotojas ir savanoris J. Abromavičius buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune 1997 metų sausio 31 dieną. Manoma, kad jo žūtis susijusi su vykdytais geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo ir savanorių maišto tyrimais.