Vargu ar šiandien Vilkijoje rastum daug gyventojų, kurie nenorėtų, kad jų miestelis vėl atgimtų. Senesni vietos gyventojai su nostalgija prisimena laikus, kai Vilkija buvo rajono centras, kai čia buvo daug įstaigų, virė gyvenimas. Net ir dabar vilkijiškiai kai kuriuos pastatus vadina „banku“, „finansų skyriumi“.
Daug metų įvairiais būdais jie bandė įpūsti miesteliui gyvybę, tačiau nesėkmingai. Dabar, kai šalies valdžios viršūnėse jau rengiami įvairūs administracinės reformos planai, miestelėnai vėl sukruto – įkūrė iniciatyvinę grupę, kuriai vadovauja vienoje draudimo kompanijoje dirbanti Gražina Markevičienė. Vilkijiškiai įsitikinę, kad būsimoji gyventojų apklausa – tik formalumas, kuris turėtų sustiprinti jų argumentus, kad Vilkijos savivaldybė tikrai turėtų būti įsteigta. „Europos Sąjungos direktyvose numatyta priartinti savivaldą prie žmonių. Tai ir būtų padaryta įsteigus Vilkijos savivaldybę“, – tikino politikus Kauno rajono tarybos posėdyje iniciatyvinės grupės vadovė G.Markevičienė.
Spaudžiami visi stabdžiai
Tačiau Vilkijos kelias į naujos savivaldybės centro statusą ne toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybės strateginis komitetas įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją jau šį rudenį pateikti ministrų kabinetui svarstyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kartu su parengtu trejų metų veiksmų planu dėl naujų savivaldybių steigimo ir „žiedinių“ savivaldybių ateities.
Atrodytų, vilkijiškiai galėtų lyg ir lengviau atsipūsti: Vidaus reikalų ministerija, į kurią kreipėsi iniciatyvinė grupė, siūlo vietoj Kauno rajono savivaldybės įkurti Vilkijos savivaldybę. Tačiau rajono savivaldybės taryba spaudžia visus, kokius tik įmanoma, stabdžius, kad išliktų dabartinis administracinis suskirstymas, o naujos Vilkijos savivaldybės steigimas būtų nustumtas į antrą planą.
Dar neatėjo laikas?
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas savo potvarkiu skubiai sudarė darbo grupę iš savivaldybės tarybos frakcijų. Rezultatas buvo toks, kokio valdžios vyrai ir siekė. Rajono politikai netrukus pareiškė, kad gerbia Vilkijos gyventojų norą turėti atskirą savivaldybę, tačiau priimti tokį sprendimą esą dar neatėjęs laikas. Ta proga pažertas visas sąrašas grėsmių, jei vis dėlto tokia savivaldybė būtų įsteigta. Rajono laikraštyje pasipylė įvairių organizacijų pareiškimai, raginimai išsaugoti Kauno rajono savivaldybę.
Kokią bombą šiai savivaldybei pakišo Vilkijos krašto iniciatyvinė grupė ir Vidaus reikalų ministerija, kad taip skaudžiai sureaguota? Steigiamos naujos Vilkijos savivaldybės teritorija apimtų Kauno rajono savivaldybės Babtų, Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vilkijos miesto seniūnijas ir dalį Raudondvario seniūnijos, taip pat Jurbarko rajono Raudonės, dalį Seredžiaus seniūnijos su Seredžiumi, Klausučiais, Armoniškiais ir Veliuonos seniūniją.
Kai kurie rajono tarybos nariai metė net tokį argumentą: Babtų ir Čekiškės gyventojai nepageidauja būti priskirti prie Vilkijos savivaldybės. Iš kur tas priešiškumas vilkijiškiams? Kaip paaiškėjo vėliau, politikai rėmėsi ne kokia nors gyventojų apklausa, o tik savo argumentams sustiprinti pasitelktais Babtų ir Čekiškės seniūnijų visuomenininkais. Kitų seniūnijų, kurios įeitų į Vilkijos savivaldybę, gyventojų nuomonės niekas net neklausė.
Sunerimo dėl portfeliukų
Beveik 45 metus Vilkijoje gyvenantis ilgametis žemės ūkio mokyklos direktorius Juozas Laimutis, kuris, beje, yra ir Kauno rajono tarybos narys, dviejų tarybos komitetų vadovas, tik šypsosi iš tokių argumentų. „Į viršų iškilo daugybė interesų bet kokia kaina išsaugoti Kauno rajono savivaldybę. Šiuo metu čia dirba apie 300 tarnautojų. Net nežinau, ką tiek daug jų veikia. Panaikinus rajono savivaldybę, daugeliui dabartinių valdininkų ir politikų tektų ieškotis kito darbo“, – sakė VL žurnalistui Vilkijos senbuvis. Daugeliui rajono politikų, atrodo, svarbiausia – išsaugoti savo portfeliukus. Bent dar ketveriems metams.
Komentuodamas kai kurių rajono tarybos narių bauginimus, kad įsteigus Vilkijos savivaldybę nebūtų net kur jos įkurdinti, o vietos valdžios biudžetas būtų tuščias, nes miestelyje beveik nesą jokios pramonės ir stambesnio privataus verslo, J.Laimutis priminė, kad pačiame miestelio centre iki šiol stūkso tuščias, apleistas kažkada buvęs Vilkijos rajono valdžios administracinis pastatas. „Jį galima labai nesunkiai suremontuoti ir iš karto įkurdinti būsimąją savivaldybę“, – mano rajono tarybos narys. Be to, politiko nuomone, savivaldybės įstaigoms būtų galima panaudoti ir dabar jau neveikiantį buvusį restoraną, parduotuvę, pagaliau dalį dabartinės žemės ūkio mokyklos, kurioje moksleivių kasmet vis mažėja.
Biudžetas nebūtų tuščias
O kaip dėl įmokų į naujosios savivaldybės biudžetą? Ar iš tiesų nebūtų jų kam mokėti ir liktų tikėtis tik Vyriausybės dotacijų, kaip gąsdina kai kurie rajono tarybos nariai? Kone pusę amžiaus Vilkijoje gyvenantis Juozas Laimutis priminė, kad Vilkijoje yra du stambūs prekybos centrai, duonos kepykla, nauja kavinė, medžio perdirbimo ir daug kitų įmonių, ligoninė, poliklinika. Viskas, ko reikia besikuriančiai naujai savivaldybei. Dabartinę Kauno rajono savivaldybę taip pat dotuoja Vyriausybė, nes ji iš savo mokesčių mokėtojų neišgyvena. Kodėl Vilkijos savivaldybė turėtų būti išimtis ir tuo bauginami mokesčių mokėtojai?
Tačiau svarbiausia išvada, kokią padarė Kauno rajono politikai: Vilkijos savivaldybės steigimas gali tapti Kauno rajono savivaldybės naikinimo pradžia. Ar iš tiesų tai didžiausias baubas ir net pasaulio pabaiga?
Meras optimizmu netrykšta Rajono meras Valerijus Makūnas mano, kad planuojama steigti Vilkijos savivaldybė būtų per maža, todėl būtų sunku teikti transporto, atliekų tvarkymo, komunalines ir kitokias paslaugas, įmonių nuostolius tektų dengti savivaldybei. „Jei bus vykdoma tokia skubota administracinė reforma, nėra jokių garantijų, kad nebus sužlugdyta Europos Sąjungos remiama Kaimo plėtros programa prie Kauno savivaldybės prijungtose gyvenvietėse ir savivaldybėse. Be to, gali tekti „perrašyti“ ne tik Kauno, bet ir Jurbarko bendruosius planus“, – būgštavo rajono tarybos posėdyje Valerijus Makūnas. Meras sakė esąs už seniūnijų stiprinimą ir didesnių įgaliojimų, funkcijų suteikimą seniūnams, bet ne už savivaldybės steigimą kelių seniūnijų pagrindu.
Savivaldybių steigimo kriterijai
Prieš kurį laiką Vyriausybėje buvo nustatyti naujos savivaldybės steigimo kriterijai. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst., jo administraciniame centre – ne mažiau kaip 3 tūkst. žmonių. Savivaldybės centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau esančios savivaldybės valdžios. Be to, turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų.
Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.
Pagal pirmąjį variantą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios šiuos miestus.
Kitas variantas – įsteigti Pabradės, Kuršėnų, Nemenčinės, Kybartų ir Ariogalos savivaldybes, panaikinant Šiaulių rajoną. Kuri iš alternatyvų bus pasirinkta, paaiškės tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.