Paklausti, kokią galimą išeitį iš šios situacijos mato, dauguma respondentų atskleidė, jog jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti (46 proc.), 14 proc. galvoja, o 16 proc. jau yra bandę nusižudyti.

VDU Socialinių tyrimų centro docentas Arnas Zdanavičius aiškino, kad tyrimo duomenys jo niekuo nestebina. Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija netiki, kad homoseksualai yra socialinėje atskirtyje, tad buvo pageidavusi tai pagrindžiančių skaičių.

„Atlikome apklausą, kad pagaliau patikėtų, jog homoseksualai slepia savo orientaciją, patiria užgauliojimus, bando žudytis, nori emigruoti“, - DELFI kalbėjo A. Zdanavičius.

Jis pasakojo, kad atlikta gyventojų apklausa rodo, jog kuo labiau vyrai išsilavinę, tuo jie homofobiškesni ir mažiau tolerantiški. Labiausiai Lietuvoje homofobiški aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

„Vadinasi, Lietuvos aukštojo mokslo sistema produkuoja tuos pačius stereotipus, homofobiškas nuostatas. Reikia kažką daryti švietimo srityje, ypač reikia galvoti, kaip mažiau homofobiškais padaryti pedagoginio universiteto dėstytojus, ruošiančius būsimus mokytojus“, - kalbėjo mokslininkas. Pastarieji, pasak jo, turėtų teigti toleranciją.

Tačiau kuo labiau išsilavinusi moteris, tuo labiau ji homoseksualų atžvilgiu tolerantiška. Mokslininkas spėjo, kad tai susiję su lytimi.

Atsiverti ar slėptis?

A. Zdanavičių nustebino homoseksualų patiriamos diskriminacijos formos. Maždaug pusė apklaustųjų viešai neatskleidžia savo homoseksualios orientacijos. „Tyrimas parodė, kad kuo žmonės atviresni, tuo daugiau diskriminacijos patiria. Tai suvokiama – atsiverti homofobiškoje aplinkoje iš dalies neracionalu“, - aiškino VDU docentas.

Pasak jo, kyla klausimas, ar homoseksualams reikia atsiverti. Viena vertus, atsivėrimas reikalingas - orientacijos nereikia slėpti, nes tai keičia visuomenę. Mokslininkas sako, kad homoseksualus reikėtų skatinti neslėpti savo orientacijos ypač nuo šeimos narių. Tačiau, pavyzdžiui, apie homoseksualumą pasisakyti homofobiškam darbdaviui - neracionalu.

Pastebėta, kad žmonės darosi tolerantiškesni, kai savo aplinkoje pažįsta homoseksualių asmenų. „Tai – kultūrinis paralyžius. Iš vienos pusės, atsiverti reikia, iš kitos – visuomenė neleidžia, o tie, kurie atsiveria, patiria daugiau diskriminacijos“, - sakė mokslininkas.

Vasarą su vyresniais gėjais ir lesbietėmis A. Zdanavičiaus daryti interviu parodė, kad šie žmonės visą laiką gyveno tarsi spintoje – nematė šviesaus gyvenimo. „Jie tame net nemato problemos – jie gyvena homofobiškoje aplinkoje, tad yra internalizavę tas pačias nuostatas ir iš dalies kartais net mąsto, kad nereikia apie tai kalbėti, tai – jų privatus reikalas“, - aiškino docentas. Sociologinė internetinė apklausa atlikta 2007 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Joje dalyvavo 468 respondentai. Tyrimą užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tyrimo metu buvo siekiama moksliškai ištirti pagrindines homoseksualių žmonių diskriminacijos formas ir įvertinti iš to kylančias socialines pasekmes Lietuvos visuomenei.

Apklausa reprezentuoja jaunų žmonių, daugiau vyrų iki 33 metų amžiaus, nuostatas. Anketas homoseksualai galėjo pildyti internete, o užsiregistravę gėjų svetainėse apklausas gavo į savo elektroninio pašto dėžutes.