Į tarptautinę taikos palaikymo misiją Afganistane vakar iš Panevėžio palydėta šeštoji Goro provincijos atkūrimo grupės karių pamaina (PAG-6). Iš 140-ies išvykstančiųjų į Afganistaną net 75 kariai – iš Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono. Į misiją išlydėtos šešios moterys – medikė, logistė, teisininkė, personalo ir finansų specialistės bei paramos kuopos vadė. Po trijų mėnesių prie jų prisijungs dar dvi dailiosios lyties atstovės.
Net pusė PAG-6 karių jau buvo bent kartą karinėse misijose.
Afganistane kariams Lietuvą primins krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kiekvienam misijos dalyviui įteiktos tradicines atminimo dovanos – lenktinis peiliukas ir raktų pakabutis su lietuviško gintaro gabalėliu. Kad karinėje operacijoje galintis pravesti aštrus peiliukas neprišauktų nelaimės, kai kurie kariai už dovaną ministrui sumokėjo po simbolinį centą.
Misijoje karius lydės ir palydėtuvių ceremonijoje būrio vadui pulkininkui leitenantui Albertui Kondrotui ministro įteikta Lietuvos vėliava. Ji pusė metų plevėsuos Goro provincijos sostinėje Čegerane įsikūrusioje lietuvių karių stovykloje.
Ministras reikalingumu neabejoja
PAG-6 kariai Afganistaną pasieks trimis etapais. Planuojama, kad pirmasis būrys iš Lietuvos išskris jau rytoj, antrasis lapkričio 2-ąją, paskutinieji šalį turėtų palikti lapkričio 7-ąją.
Misijos metu karius morališkai palaikys kapelionas iš Marijampolės Edvardas Baniulis, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebono Petro Baniulio brolio sūnus.
Penkiems išvykstantiems kariams išlydėtuvių ceremonijoje krašto apsaugos ministras suteikė aukštesnius laipsnius. Išlydėti karius atvykęs J.Olekas pabrėžė nė neabejojantis Lietuvos vyrų reikalingumu viename karščiausių pasaulio taškų.
„Man, jau keletą kartų buvusiam Afganistane, visiškai aišku, kad tokios misijos reikalingos. Šalis nualinta trisdešimties metų karo, žmonės pavargę, yra daug įvairaus plauko vietinių kriminalinio pasaulio elementų, bandančių diktuoti savas sąlygas. Mūsų, kaip ir kitų šalių karių, dalyvavimas leidžia sudaryti saugesnes Goro provincijoje gyvenimo sąlygas“, – pakiliai kalbėjo ministras.
Vykdys Lietuvos įsipareigojimus
Per pustrečių metų, kai Goro provincijoje buvo įkurta Lietuvos stovykla, ministro teigimu, į Lietuvą buvo sugrąžinta keletas misijos nebaigusių karių.
„Pagrindinė priežastis – karinio statuto nesilaikymas, tai yra alkoholio vartojimas“, – teigė J.Olekas. Anot ministro, kol kas nė vienam iš jų nėra pavykę netgi teisme įrodyti, kad buvo sugrąžinti neteisėtai.
Pasak PAG-6 vado plk.ltn. A.Kondroto, svarbiausias į misiją vykstančių karių tikslas – vykdyti Lietuvos įsipareigojimus, tai yra paremti Afganistano Goro provincijos vietinę valdžią ir palaikyti jau pasiektą provincijos stabilumo lygį.
Būrio vadas pripažino, kad į misiją vyksta ne visi pareiškusieji tokį norą – dalis karių savo nuomonę pakeitė ir minties dalyvauti tarptautinėje misijoje atsisakė. „Buvo visokių“, – daugiau nekomentavo A.Kondrotas.
Mąsto apie karjerą
Pasirengimas misijai truko beveik pusė metų. Anot vado, prieš keturis mėnesius jau buvo žinoma, kas vyks į Afganistaną.
Ši pusės metų misija kartu su karių ir stovyklos išlaikymu Lietuvai kainuos apie 30 milijonų litų.
Misiją Goro provincijoje atliekantiems kariams per mėnesį mokamas 5-9 tūkst. litų atlyginimas, jo dydis priklauso nuo laipsnio. Tačiau būrio vadas nesutiko, kad karius į Afganistaną masina finansiniai motyvai.
„Nė vieno nesurasite, kuris pasakytų, kad dėl tų pinigėlių, kuriuos mums moka, galime važiuoti vos ne kas dieną. Ten veda kur kas didesni, rimtesni tikslai, žiūrint į kario ateitį. Tas, kuris rimtai mąsto apie savo karjerą, niekada apie tai neužsimins. Kariuomenė nėra vieta užsidirbti. Čia niekas neateina kaip į vieną iš verslo projektų“, – tvirtino vadas.
Žiemą Afganistane praleisiantiems Lietuvos kariams didžiausiu iššūkiu A.Kondrotas įvardijo gamtos sąlygas. Dėl neišvažiuojamų Goro provincijos kelių kariams gali fiziškai būti sudėtinga operatyviai suteikti pagalbą sunkiai pasiekiamoms gyvenvietėms.
Afganistanas – didžiausias pasaulyje prekiautojas hašišu ir opijumi. 80-90 proc. Europoje esančio heroino atkeliauja būtent iš jo. Misiją atliekantys kariai nedalyvauja kovoje su narkotikais, tačiau pavasarį padažnėję vidiniai kontrabandininkų, narkotikų tiekėjų konfliktai ir susišaudymai turi įtakos ir misiją atliekančių karių saugumui. Pačiam A.Kondrotui ši misija antra. Prieš dešimtmetį vadas dalyvavo NATO misijoje Balkanuose.
Patriotizmas stebina net vadus
Į Afganistaną išvykus A.Kondrotui pusmetį jį laikinai pakeis ir Pajuosčio Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui vadovaus vienas iš kuopų vadų, kapitonas Tomas Eismontas. Į misiją išvykus daugumai batalione tarnaujančių profesionalų karių, kartu su šauktiniais Pajuostyje jų telieka apie 140.
Šį kartą misiją atliekantys kariai palaikys nuolatinį ryšį su Lietuva – naujienas apie lietuvius Afganistane teiks atstovas ryšiams su visuomene kapitonas Tomas Balkus. Vilniaus Karo akademijoje tarnaujantis karys teigė jau porą metų prašęsis į misiją. Lietuvoje jo lauks ne tik tėvai, bet ir žmona su dukrele. Anot T.Balkaus, noru išvykti dega ne tik jis.
„Pasirengimo misijai pratybų Klaipėdos Kairių poligone vertintojai netgi stebėjosi, kad visų karių labai aukšta motyvacija išvykti. Čia turbūt mūsų vadų, formuojančių kolektyvą, nuopelnas“, – mano T.Balkus. Nors, anot jo, 2,5 metų į misijas Afganistane vykstantys kariai jau pamatė, kad toks dalyvavimas tarptautinėje karinėje operacijoje nėra siaubas, tačiau T.Balkus pripažino, jog pavojus viename karščiausių pasaulio taškų labai realus. Misijoje Kosove per susišaudymą šauktiniam buvo nutrauktas rankos pirštas. Karys nebaigęs misijos buvo grąžintas į Lietuvą, apdovanotas medaliu. Afganistane lietuvių karių stovykla ne kartą buvo apšaudyta, tačiau rimtesnių nelaimių pavyko išvengti.
Nemato misijos prasmės
Nors per palydėtuvių ceremoniją valdžios atstovai karius drąsino patriotinėmis kalbomis, tačiau jų išleisti atėję artimieji neslėpė nematą prasmės tokiu šalies įvaizdžio pasaulyje gerinimu.
„Aišku, pikta, kad Lietuva neatsisako tokių misijų. Jokios jų prasmės nematau“, – sunkiai tvardydama ašaras kalbėjo vyrą į Afganistaną išleidžianti 22 metų Jolita Kazakevičienė. Viena su dviem dukrelėmis – penkerių bei metukų ir trijų mėnesių – liekanti moteris neslėpė bandžiusi perkalbėti vyrą, tačiau jai sunkiai suvokiamas patriotizmas sutuoktiniui liko svarbesnis nei šeima.
Mergytes apsikabinusi Jolita teigė dar negalinti patikėti, kad pusmetį neturės vyro atramos.
Palydėtuves stebėjusi išvykstančio kario mama Nijolė Kazakevičienė jautėsi tarsi vienintelį sūnų išlydėtų į karą.
„Neleidau važiuoti, bet niekas neklausė. Labai blogai jaučiuosi. Bijau išleisti – gali iš ten ir negrįžti. Galėjo ir čia dirbti, jeigu kas atsitiks, pinigai sūnaus neatstos“, – kalbėjo N.Kazakevičienė.
Siūlo paleisti kariuomenę
Artimųjų skausmą matydamas Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono grandinis Arminas Kazakevičius apie savo apsisprendimą kalbėti nenorėjo. Pasiteiravus apie jo galinčius laukti pavojus, 25-erių vyras atrėžė labiausiai bijantis, kad grįžęs gali neberasti nei žmonos, nei vaikų.
Lietuvos dalyvavimą karinėse misijose kritiškai vertinantis Seimo narys Julius Veselka įsitikinęs, kad varomoji jėga, karius traukianti į karines operacijas, yra ne patriotizmas, o pinigai.
„Samdinys parsiduoda už pinigus. Tik užsidirbti ten važiuojama. Nustotų mokėti – niekas į misijas nebevyktų“, – pabrėžė J.Veselka.
Seimūno nuomone, tokios karinės misijos tėra Lietuvos pastangos įtikti su terorizmu kovojančiai JAV.
„Man šlykštu – iš Europos Sąjungos imame pinigus, o pataikaujam JAV. Ir joks NATO mūsų nesaugo, nes artimiausius 50 metų Lietuvos niekas nepuls – galim kariuomenę paleisti. O jei ir kiltų karas, Lietuvos kariuomenė per pusvalandį būtų nukariauta“, – piktinosi J.Veselka.
Ar verta toliau kovoti Afganistane, jau abejoja kai kurios NATO šalys. Olandijos vyriausybė svarsto galimybę kitų metų rudenį atitraukti savo pusantro tūkstančio karių. Olandijos nutarimas gali paveikti ir Kanadą, ji 2009 m. priims savo sprendimą dėl tolesnio karių dislokavimo.