„Baimės yra daug, ypač regionuose“, - aiškina jis, primindamas Dalios Budrevičienės, kuri nukentėjo pasinaudojusi teise kalbėti, atvejį. Grįžęs iš susitikimo su panevėžiečiais H. Mickevičius sakė išgirdęs pastabų, kad jei laisvai pasišnekėsi, nukentėsi nuo darbdavio, vietos valdžios. Todėl žmonės geriau ryžtasi tylėti. „Laisvės ir saugumo jausmas dar turi būti ugdomas ir ugdomas“, - įsitikinęs žmogaus teisių gynėjas.
Emigruoja, nes svetur gerbia labiau
Pasak jo, žmonių pasiekimai dar iš senų laikų lemiami pinigų ir socialinių kontaktų turėjimo principu. Čia pat H. Mickevičius pastebi, kad šiais laikais gabus ir stipriai tikslo siekiantis jaunuolis turi kitas galimybes nei sovietmečiu.
H. Mickevičius mano, kad žmonės iš Lietuvos bėga ne dėl ekonominių sunkumų, o todėl, kad nesijaučia laisvi, saugūs, neturi lygių galimybių, vertinami ne pagal gabumus, o pinigus ir pažintis. Todėl, pasak jo, emigrantai išvyksta ten, kur pasijunta labiau gerbiami. „Tikra demokratija neįmanoma be žmogaus teisių“, - teigė H. Mickevičius. „Šventai tikiu, kad mūsų visuomenė turi daug neigiamos energijos, kuri niekur nedingsta, o cirkuliuoja ir išsiveržia karu keliuose“, - kalbėjo žmogaus teisių gynėjas.
2006 m. instituto atlikta apklausa parodė, kad žmonės nesijaučia nei laisvi, nei saugūs. Trys ketvirtadaliai respondentų sakė, kad, jų nuomone, jų teisės pastaruoju metu buvo pažeistos. Trys ketvirtadaliai respondentų niekur nesikreipė, nes netikėjo, kad kažkas padės.
D.Kuolys: svarbu, kaip jaučiamės Lietuvoje
PVI direktorius D. Kuolys teigia, kad apie žmogaus teisių pablogėjimą Lietuvai įstojus į ES byloja Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Pilietinės visuomenės instituto atlikti tyrimai.
D. Kuolys spėjo, kad taip atsitiko nebelikus išorinio spaudimo – Lietuvos demokratija buvo plėtojama, žmogaus teisėmis buvo rūpinamasi jaučiant tam tikrą Vakarų spaudimą. Mat šaliai siekiant tapti NATO ir ES nare, mėginta atitikti Vakarų demokratijos kriterijus. Nebelikus išorinių reikalavimų, grįžta į tam tikrą nomenklatūrinį tvarkymąsi, kai valdžia aktyvesnį žmogaus teisių gynimą apleido. „Vis didesnis neįgalumo, nesugebėjimo pasinaudoti savo teisėmis, laisvėmis, jausmas – tokie dalykai Lietuvos visuomenėje gana stiprūs“, - aiškino PVI vadovas.
Anot D. Kuolio, žiūrint į tyrimus, visuomenei minėti klausimai tikrai rūpi, tad per rinkimus organizuota visuomenės turėtų iškelti šiuos klausimus politikams. „Gal politinės partijos, kurios šiandien nekreipia dėmesio į žmogaus teisių apsaugą, atkreips dėmesį ir šie klausimai atsiras politinėje darbotvarkėje ateityje“, - svarstė pašnekovas.
Instituto direktorius sakė manąs, kad žmogaus teisės kur kas labiau pažeidžiamos nei gėjų ir L. prieš Lietuvą bylos istorijoje, o kitose srityse. „Jeigu Valstybės saugumo departamentas (VSD) gali savivaliauti, suiminėti žurnalistus ir nepaaiškinti, kodėl taip daro, jeigu VSD gali be protokolo neprisistatęs kviesti ir 3 valandas tardyti žmogų, kurio vienintelė nuodėmė, kad jis atsisakė kyšio, kaip nutiko Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui... Tokie dalykai rodo, kad žmogaus teisės nėra ginamos“, - DELFI konstatavo D. Kuolys.
Jis pridūrė, kad apribotos Konstitucijos užtikrintos piketų ir protestų teisės – jei susirenka daugiau kaip 10 piketuojančių žmonių, jie traukiami atsakomybėn, tampomi po teismus. Į tai tautos atstovybė, pasako D. Kuolio, nekreipia dėmesio.
D. Kuolys įsitikinęs, kad svarbu ne tai, kaip atrodysime Europai, o tai, kaip jaučiamės Lietuvoje – jei jaučiamės negalį daryti įtakos valdžios sprendimams ir terorizuojami - yra problema.
J. Sabatauskas: problemų yra visur
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad komentuoti bendro pobūdžio pareiškimus – tas pats, kaip komentuoti, kad Seimas nėra kupranugaris. Jis priminė, kad Konstitucijos preambulėje pasakytas siekis įkūnyti prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėti Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
Komiteto pirmininkas teigia, kad šis siekis Seimo įgyvendinimas priimant įstatymus, tačiau kartais nepasiseka. „Jeigu pažiūrėsime iš kitos pusės, per 17 nepriklausomybės metų iš tikrųjų labai daug pasiekta. Mes pertvarkėme visą teisinę sistemą“, - kalbėjo Seimo narys.
Anot J. Sabatausko, žmonės dėl valdžios institucijų biurokratizmo bei teisių pažeidimo gali kreiptis į Seimo kontrolierius. Be to, savo teises galima gintis teisme. Tačiau, pasak jo, problemų yra visose sferose. Kaip pavyzdį J. Sabatauskas paėmė žiniasklaidą, kuri dažnai nesilaiko nekaltumo prezumpcijos. Jis aiškino, kad pagarbos kitam žmogui principas, teisė į laisvę ir orumą turi būti išsaugoti, turi būti toleruojamas žmogaus savitumas ir kitoks gyvenimo būdas.
Kalbėdamas apie žmonių apklausas jis kelia klausimą, kodėl žmonės taip jaučiasi – ar pažeidžiamas teises pajuto patys, ar pasakojo pažįstami, ar kažkur skaitė. J. Sabatauskas įsitikinęs, kad minėtas pojūtis atsiranda iš kelių šaltinių. Todėl, pasak jo, Seime ir atsirado iniciatyva, kad būtų įtvirtinta galimybė dėl pažeistų teisių individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.