Dėl D.Tusko partijos krypties – dešiniųjų ginčas

Donaldui Tuskui ir jo vadovaujamai „Piliečių platformai“ laimėjus rinkimus Lenkijoje, Lietuvos dešinieji suskato ginčytis dėl šios lenkiškos partijos krypties, konkuruodami dėl galimos būsimos tarppartinės partnerystės. Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, pirmadienį komentuodamas rinkimų rezultatus Lenkijoje vadino „Piliečių platformą“ konservatoriais.

„Nors mes, kaip partija, turėjome neblogus ryšius su brolių Kaczynskių vadovaujama „Teisės ir teisingumo“ partija, tačiau man malonu pasveikinti ir „Piliečių platformą“ bei jos lyderį Donaldą Tuską su gražia pergale vakar dienos rinkimuose, nes ir su šia partija turime gerus santykius. Noriu priminti, kad su Piliečių platforma esame tos pačios Europos liaudies partijos nariai, kitaip sakant, esame tos pačios europietiškų konservatorių šeimos nariais. Taigi Lenkijoje vieni konservatoriai įveikė kitus konservatorius. Mums skirtumas tik toks, kad „Piliečių platforma“ yra Europos liaudies narė, o „Tvarka ir teisingumas“ nėra. Norėčiau ir aš susapnuoti tokią Lietuvos perspektyvą, kad rinkimuose Lietuvoje rungtųsi dvi dešiniosios konservatyvios partijos ir nė viena iš jų nebūtų pokomunistinė apsimetėlė ar Kremliaus produktas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje savo svajonėmis dalijosi A. Kubilius.

Konservatorių vadovas čia pat pabrėžė taip pat besitikįs tolesnės strateginės partnerystės su Lenkija, energetinių projektų tąsos.

„Nors Kaczynskiai ir sulaukė Europoje kritikos ir pašaipų, bet jiems atėjus į valdžią strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė nuo deklaracijų perėjo prie konkrečių darbų, dėl kurių kartais ir nelengva pasiekti greitų sutarimų. Būtų gerai, kad su nauja valdžia nebūtų grįžtama tik prie deklaracijų, nes tada J. Kaczynskio Vyriausybę mes turėsime prisiminti ne tik su dėkingumu, bet ir su nostalgija“, - teigė A. Kubilius.

A.Zuokas: nereikia konservatoriams savintis D.Tusko

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas Artūras Zuokas savo ruožtu teigė, jog rinkimai Lenkijoje parodė, kad rinkėjai nusisuko ir nuo radikaliųjų populistų, ir „nuo tų, kurie tariamai save vadina konservatyviomis partijomis“.

A. Kubiliaus teiginius, vadinant „Pilietinę platformą“ konservatyvia partija, A. Zuokas vadino būdingomis Tėvynės sąjungos lyderiui spekuliacijomis ir bandymu „savintis“ liberalųjį D. Tuską.

A. Zuokas priminė Lietuvos konservatorių simpatijas bei glaudų bendradarbiavimą su brolių Kaczynskių partija „Tvarka ir teisingumas“.

P.Auštrevičius: „Piliečių platformos“ programa - liberali

Panašiai A. Kubiliaus teiginius vertino ir opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius.

Anot jo, remtis vien tuo, kad D.Tusko partija priklauso Europos liaudies partijai (EPP), neteisinga, nes pati „Piliečių platformos“ programa yra labiau liberali.

Paklaustas, ar Liberalų sąjūdis palaiko ryšius su Lenkijos „Piliečių platforma“, P.Auštrevičius atsakė: „Ypatingų ryšių neturime, bet suprantame, kad mūsų tapatumas daugeliu klausimų gali reikšti ateityje tampresnį bendradarbiavimą“.

Liberalcentristų lyderis A.Zuokas tikino, kad jo vadovaujama partija bendrauja su D.Tusko „Piliečių platforma“, nors Lietuvos liberalcentristai prisijungę prie kitos Europos partijų grupės – Europos liberalų, demokratų ir reformų partijos (ELDR).

Prieš šios liberalų (ELDR) grupės taip pat yra prisijungę ir Lietuvos socialliberalai (Naujoji sąjunga) bei Liberalų sąjūdis.

Iš Lenkijos partijų prie ELDR yra prisijungusi Laisvės sąjunga, kuri Lenkijos parlamente atstovų neturi ir turi vieną atstovą Europos Parlamente.

„D. Tusko „Piliečių platforma“ yra liberalių pažiūrų partija ir mums labai džiugu, kad ji laimėjo, bet formos prasme ji iš tiesų priklauso Europos konservatyviųjų partijų grupei (EPP), todėl negaliu paneigti A. Kubiliaus formalaus teisingo teiginio (dėl „Piliečių platformos“ konservatyvumo – DELFI). Galbūt po šios pergalės rinkimuose ELDR vadovybė imsis žygių kviesti pereiti D.Tusko partiją į kitą partiją“, - DELFI sakė liberalcentristas vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila.

Negalutiniais duomenimis, už D. Tusko vadovaujamą „Piliečių platformą“ sekmadienį Lenkijoje balsavo 44,2 proc. rinkėjų, už J. Kaczynskio „Teisę ir teisingumą“ – 31,3, už Kairiųjų ir demokratų bloką – 12,2 proc. Dar į parlamentą patenka Valstiečių partija su 7,9 proc. balsų.

Radikalieji populistai – Lenkijos šeimų lyga ir „Savigyna“ (už kurias balsavo po 1,5 proc. rinkėjų) – į parlamentą nepateko.

Nelaukdami oficialių rinkimų rezultatų, kurie bus paskelbti antradienį, analitikai jau perskaičiavo procentus į Seimo mandatus.

Jei duomenys pasitvirtintų, 460 narių Lenkijos Seime „Piliečių platforma“ turėtų 226, „Teisė ir teisingumas“ – 156, kairieji ir demokratai – 53, Valstiečių partija – 27 mandatus.

Iki absoliučios daugumos – stabilios vyriausybės sudarymui – liberalams trūksta tik 5 mandatų.