Nesipainioti
Paulauskas LRT pareiškė, jog dėl tranzito į Kaliningradą privalo spręsti tik ES ir Rusija, o Lietuva neturėtų į tai painiotis.
"Svarbiausia, kad ES, darydama kažkokias nuolaidas, tartųsi su Rusija ir būtų dvišalis jų susitarimas, kad Lietuva nebūtų įpainiota į sprendimų priėmimą ir po to netaptų atsakinga už įvairias nuolaidas, padarytas vizų režime", - aiškino Seimo pirmininkas.
Pasak jo, Lietuva privalo neprisidaryti problemų siekdama tapti ES bei Šengeno sistemos nare. "Rusijos parlamento vadovai sakė, kad jie nelabai sutinka netgi su palengvintų tranzito dokumentų įvedimu. Be abejo, dėl tų tranzito dokumentų turi susitarti Rusija ir ES", - teigė Paulauskas.
Kaip žinoma, savaitės pradžioje Lietuvos Seimo vadovas lankėsi Briuselyje, kur kartu su ES ir Rusijos atstovais aptarė tranzito tarp Rusijos ir jos administruojamos Kaliningrado srities problemas.
Lietuva yra paskelbusi, kad nuo 2003 metų sausio panaikins vizų lengvatas į Kalinigradą ir iš jo vykstantiems Rusijos piliečiams, kadangi tai yra įsipareigojusi derybose su ES. Rusija vykdo diplomatinį spaudimą reikalaudama išsaugoti bevizį susisiekimą su Kaliningradu specialiais traukiniais ar net autobusais. Kai kurie rusų politikai grasina Lietuvai teritorinėmis pretenzijomis.
Kritikuoja
Griežčiausiai Seimo pirmininko pareiškimą įvertino opozicijai priklausančių konservatorių atstovas Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, pavadinęs jį nelogišku. "Patarimas Seimo pirmininkui: skaityti ir viešai kalbėti tik tuos dalykus, kuriuos parašo kompetentingi patarėjai", - LŽ sakė konservatorius.
Parlamentaras pabrėžė, kad ypač tiksliai privalo kalbėti prezidento posto siekiantis asmuo. "Su tokia neprincipinga ir išdavikiška pozicija kandidatuoti į prezidentus yra pilietinė, politinė ir dalykinė tragedija", - ironizavo jis.
Vidžiūnas pridūrė tikįs, jog kitos užsienio politika besirūpinančios institucijos - Vyriausybė ir Prezidentūra - nuosekliai laikysis sutartos pozicijos, o ne "bėgs į krūmus", kaip, konservatoriaus nuomone, siūlo Paulauskas. "Seimo pirmininkas tegul geriau pailsi", - replikavo Vidžiūnas.
Paulausko pareiškimą kritikavo ir vienas jo vadovaujamų socialliberalų veikėjų, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius. "Manau, tokiuose svarbiuose reikaluose, kaip sprendžiant tranzito į Kaliningradą reikalus, Lietuva privalo dalyvauti, - teigė jis. Neturime likti nuošalyje ir laukti, kol ES suderins vieną ar kitą klausimą už mūsų nugaros, kadangi tas sprendimas gali būti nepalankus Lietuvai", - LŽ sakė Seimo narys.
Opozicinės Seimo Liberalų frakcijos atstovas Algirdas Gricius parlamento vadovo teiginius vadino dviprasmiškais: "Atrodo, tarsi Lietuva nusišalintų nuo savo problemų sprendimo".
Griciaus teigimu, kalbant apie tranzito į Kaliningradą reikalus, Lietuvos žodis privalo būti lemiamas. "Mūsų stojimas į ES dar nereiškia, kad atiduosime Briuseliui spręsti, kaip kitų valstybių, kurios nepriklauso Šengeno sistemai, piliečiai naudosis mūsų suverenia teritorija", - piktinosi liberalas. Jis taip pat paragino Paulauską kalbėti aiškiau.
"Visi kandidatai ruošiasi tvarkyti namų reikalus - kelti algas, gaudyti nusikaltėlius. Tačiau daugumos jų kalbose pasigendu gilesnio užsienio reikalų politikos supratimo", - kalbėjo nemažą diplomatinio bei akademinio darbo patirtį turintis Seimo narys.
Nesuprato?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata Seimo vadovo kalbas vertino atsargiau. Pasak jo, matyt, Paulauskas bandė pasakyti, kad sprendžiant tranzito į Kaliningrado sritį klausimus, Lietuva nenori likti viena su Rusija.
"Mes juk nenorime būti išskirti iš bendro konteksto, bet tai nereiškia, kad nesiruošiame dalyvauti sprendžiant problemą", - kalbėjo politologas, pridūręs, kad Lietuvai neturi būti taikomos kokios nors kitokios sąlygos nei kitoms Šengeno sistemos šalims.
Tam pritarė ir diplomatinių santykių istorijos specialistas bei istorikas Česlovas Laurinavičius. "Lietuva lyg ir pripažįstama kaip tranzito šalis. Atsiduriame ant labai slidaus pamato. Todėl mums svarbu atrama, kurią galime rasti ES struktūrose", - sakė jis LŽ.
Tuo tarpu kai kurie LŽ kalbinti politologai taip pat pabrėžė, jog Paulausko teiginiai apie tranzitą "dvelkia nenatūralumu" bei įtarė Seimo vadovą kalbėjus "ne savo paties sugalvotus žodžius".
"Kyla įspūdis, kad Seimo vadovas kalbėjo pagal pareigūnų jam parengtą medžiagą. Tačiau ją suvokė ne visai adekvačiai", - LŽ teigė nenorėjęs būti įvardytas politikos specialistas.
Teisino
Parlamentinio Užsienio reikalų komiteto nariai liberalai Jonas Čekuolis ir Alvydas Medalinskas bei modernusis krikdemas Egidijus Vareikis Seimo vadovo žodžius vertino taip pat atsargiai.
"Oficialiame pranešime, kurį perskaitė Briuselyje, Seimo pirmininkas išdėstė nuostatas, kurios tiksliai atspindi Lietuvos poziciją", - LŽ tvirtino Čekuolis.
Tuo tarpu Medalinskas pabrėžė, kad iki šiol apie Kaliningrado reikalus daugiausia buvo kalbama dvišaliuose ES ir Rusijos pokalbiuose.
"Rusija Lietuvai siūlo trišales derybas. Tačiau, pirmiausia, ne tik Lietuva gali būti tranzito šalimi, bet ir Lenkija. Antra, jau kuris laikas vyksta dvišalės derybos tarp ES ir Rusijos, apie kurių eigą Lietuva informuojama", - aiškino Seimo narys.