Naujiems šviestuvams įsigyti, kaip sakė miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno architektų namuose pristatant projektinius pasiūlymus dėl Laisvės alėjos, savivaldybė ims paskolą. Jiems prireiks kiek daugiau nei keturių milijonų litų.
Brangiausiai kainuos alėjos grindinio pakeitimas. Architektai numato atkurdami Laisvės alėjoje seno bulvaro vaizdą naudoti įvairių spalvų ir geros kokybės medžiagų dangas, o tam gali prireikti 28 milijonų. Anot S. Lukošiaus, dar apie 15 mln. litų gali kainuoti inžinerinių tinklų pakeitimas. Pinigų bus bandoma ieškoti Europos Sąjungos fonduose.
Kitų metų pradžioje savivaldybė tik ketina savo lėšomis pakeisti aptrupėjusius suolelius liepų alėja vadinamoje Laisvės alėjoje.
Kauno vadovas A. Kupčinskas pasirengęs priimti siūlymus ir vizijas, bet teigia žinąs ir savo galimybes. Iš miesto biudžeto savivaldybė tikrai negalės atnaujinti pagrindinės Kauno gatvės, todėl kreipsis į Vyriausybę, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija atsirastų valstybės investicinių projektų finansavimo programoje.
"Kaunas neatiduos savo paskutinių marškinių tam projektui iš savo biudžeto", - sakė A. Kupčinskas.
Beje, Š. Kiaunės architektų grupės parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirminis siūlymas susilaukė ir VŠĮ "Kauno architektūros bei urbanistikos ekspertų tarybos" pastabų bei kritikos. Labiausiai kliuvo ketinimas tarp senųjų alėjos liepų įtaisyti stovus, prie kurių pakibtų ne vien šviestuvai, bet ir tentai. Tarsi jachtos burės - savotiški lietsargiai - tentai savaime išsiskleistų pradėjus lyti.
Savivaldybėje vykusiame pasitarime vieni architektai gyrė sumanymą po alėja įrengti požeminę automobilių laikymo aikštelę, nes "su mašinomis į Laisvę ateis daugiau žmonių", kiti reikalavo automobilių nelaikyti prioritetu.
Architektas Rimas Palys priekaištavo miesto valdžiai, "taip ir nesugebėjusiai organizuoti viešos rimtos diskusijos apie Laisvės alėjos ateitį".
Kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas įsitikinęs, kad Laisvės alėja sugadinta dar 1980-aisiais, paverčiant ją ilgu skveru. "Pėsčiųjų alėja senasis bulvaras galėjo likti išsaugojęs gatvės pavidalą. Bet požeminiai garažai - didžiausia nesąmonė. Kaip ir sporto rūmai Nemuno saloje", - sakė R. Pilkauskas.
"Skaudžiausia, kad susidūrusios su realybe visos vizijos ir koncepcijos eina šuniui ant uodegos, - mano architektė Jolita Kančienė.
"Miesto valdžia privalo spręsti, kaip čia suderinti vizijas, norus ir galimybes, įjungiant į Laisvės alėjos atnaujinimą ir visuomenę, ir privalų kapitalą, - įsitikinęs jos kolega Audrys Karalius. - Reikia žinoti, kam miestui tas projektas, kas dabar negerai Laisvės alėjoje, ką keisti, ką taisyti. Kad išrašytum receptą, turi atlikti nuodugnų tyrimą. Ir tai turėtų būti atitraukta nuo politikos. Tik tada galima tikėtis kažkokių rezultatų", - sakė jis.
Konkurso vienintelės dalyvės bei laimėtojos Š. Kiaunės architektų grupės darbas pristatytas ir Laisvės alėjoje verslus plėtojantiems verslininkams. Deja, į vicemero Rimanto Mikaičio pakvietimą kuo aktyviau dalyvauti diskusijoje apie centrinės miesto dalies problemas bei perspektyvas atsiliepė vos dešimt verslininkų. Keli iš jų susitikimą paliko nesulaukę pabaigos.