Trečiadienį komisija, baigianti rašyti savo tyrimo išvadas, pritarė atsakymams į tris jai pateiktus klausimus. Projektui prieštaravo tik konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis. Dėl atsakymų į likusius šešis klausimus žadama balsuoti ketvirtadienį. Savo išvadas Seimui komisija turi pateikti iki spalio 15 dienos.

Socialliberalo Vaclovo Karbauskio siūlymu projekte buvo suformuluota kur kas griežtesnė pozicija dėl galimų konservatorių sąsajų su J. Abromavičiaus nužudymu, nei buvo surašyta anksčiau.

Kaip teigiama projekte, dėl domėjimosi 1993 metų savanorių maištu ir geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimu saugumietis šių nusikaltimų organizatoriams tapo pavojingas ir tai esą galėjo lemti jo žūtį.

„J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinės partijos Tėvynės sąjunga buvusios ir dabartinės vadovybės bei šios partijos nariais”, - teigiama išvadų projekte. Gretai konservatorių ketvirtadienį nutarta įrašyti ir krikdemų pavadinimą.

Remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų liudijimu, komisija konstatavo, jog J. Abromavičius aktyviai rinko ir buvo surinkęs nemažai operatyvinės informacijos, pateikęs ne vieną operatyvinį pranešimą bei analitinę pažymą apie tuo metu tirtus nusikaltimus ir įvykius (savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą), taip pat – asmenis, vienaip ar kitaip dalyvavusius tuose įvykiuose.

J. Abromavičius esą dalinosi sukaupta informacija su artimais žmonėmis, apie savo tyrimus informavo atsakingas institucijas (VSD Kauno skyriaus vadovus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnus).

„Komisijos nuomone, J. Abromavičius tapo nusikaltimų organizatoriams pavojingu ir ši aplinkybė galimai lėmė jo žūtį”, - įsitikinusi laikinoji komisija.

Projekte liko jau anksčiau įrašyta kritinė frazė apie sausumos pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus liudijimą. Sausio pabaigoje komisijai liudijęs kariškis pareiškė, esą savanoriams grįžus į Kauno rinktinės štabą, jo viršininkas J. Abromavičius viešai paragino vyrus „grįžti atgal“, nes esą politikų anksčiau duoti pažadai nebus vykdomi.

Nė vienas iš komisijai liudijusių asmenų tokių teiginių nepatvirtino – priešingai, jie tvirtino, jog J. Abromavičius dėjo visas pastangas, kad savanoriai grįžtų iš miško.

„Komisijai liudijęs A. Pocius sąmoningai klaidino komisiją, nepateikdamas jokių įrodymų, kad J. Abromavičius buvo atleistas iš tarnybos už įgaliojimų viršijimą. Komisijos nuomone, A. Pocius tuo pažemino savo vardą”, - teigiama projekte.

J. Abromavičiaus žūties aplinkybes jau aiškinosi 1997 metais Seime sudaryta komisija. Išvadų projekte teigiama, kad ankstesnė laikinoji komisija, kuriai vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys, dirbo paviršutiniškai ir jai pavesto darbo neatliko.

Buvęs VSD darbuotojas ir savanoris J. Abromavičius buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune 1997 metų sausio 31 dieną. Manoma, kad jo žūtis susijusi su vykdytais geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo ir savanorių maišto tyrimais.