„Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu jos teisių apsaugą turėtų užtikrinti Valstybinė vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši institucija mano, jog mergaitei, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, kalba lietuvių kalba, bendrauja su savo broliu bei ją mylinčia mama, seneliais iš mamos pusės, geriau būtų gyventi Vokietijoje su jos tėčiu ir jo naująja drauge, - rašoma peticijoje. - Tėvų ginčuose dėl vaikų patys svarbiausi yra vaiko interesai. Tai vieningai pripažįsta tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, ginantys vaiko teises, brolių ir seserų bendravimą“.
Rašte į šalies vadovus taip pat cituojama Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija, kuri numato, jog vaikai turi teisę būti globojami ir remiami, o vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo.
„Mes tikime, jog mažosios Luizos likimas bus išspęstas taip, kaip geriausia mergaitei“, - peticiją pasirašo visuomeninių judėjimų atstovai. Po peticija gali pasirašyti bet kuris interneto vartotojas.
DELFI primena, kad prieš tris savaites klaipėdietei Ingai Rinau, aktyviai kovojančiai dėl mažametės dukros Luizos pasilikimo Lietuvoje, nepavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų nepripažintas Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimas dėl mergaitės perdavimo bei globos suteikimo tėvui.
Teismas yra nusprendęs, kad tokio prašymo Lietuva net negali nagrinėti, nes prieš tris mėnesius paskelbtas Vokietijos teismo dėl vaiko grąžinimo sprendimas automatiškai įsigalioja Lietuvoje.
Be to, teismas savo nutartyje pabrėžė, kad dėl šios priežasties vokiečių sprendimo dėl globos teisių suteikimo tėvui nepripažinimas bet kuriuo atveju nesukeltų teisinių pasekmių.
Tėvui suteikdami „išimtinę teisę" auginti Luizą, Vokietijos teisėjai savo sprendime nurodė, kad vaiko motina neatvyko į teismo posėdžius, vengė bendrauti su teismo paskirta proceso prižiūrėtoja.
Lietuvos policija yra paskelbusi vaiko paiešką. Motina neatskleidžia, kur yra jos dukra.
Teismo įpareigojimas klaipėdietei atiduoti savo dukrą Vokietijoje gyvenančiam tėvui paskatino parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jie prašo Konstitucijos sergėtojų išsiaiškinti, ar Lietuvos prisiimti įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), pagal kuriuos nustatyta, jog bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje jau ne kartą yra pasisakyta, jog bylose dėl vaikų grąžinimo delsimas grąžinti yra pripažįstamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu, kadangi valstybės turi pareigą skubiai vykdyti vaiko grąžinimą.
Mergaitė tėvui turėjo būti perduota dar iki balandžio 15 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.
2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą atostogauti, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti.
Oranienburgo apylinkės teismas dar 2006-ųjų rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai, iki bus išspręstas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir vaiko globos nustatymo, suteikti mergaitės tėvui.
Taigi, vaiko laikinos globos klausimo Lietuvos teismai nesprendė ir negalėjo spręsti, nes jį jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas. I.Rinau šios Vokietijos teismo įsiteisėjusios nutarties neįvykdė ir mergaitės į Vokietiją negrąžino.
Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.