Be priešrinkiminių organizacinių persitvarkymų, centristai savo suvažiavime įvertino valstybės politinę padėtį, priėmė partijos Principų deklaraciją.
Suvažiavimas nurodė, kad partija privalo augti ir stiprėti jos idėjinius principus pripažįstančių asmenų dėka, o rinkiminių koalicijų pagrindas yra bazinių idėjų tapatumas. Šiomis nuostatomis, kaip sakoma Centro partijos pranešime, privalo vadovautis tarppartinio bendradarbiavimo galimybių ieškosianti partijos derybininkų delegacija.
Centro partija šioje Seimo kadencijoje nėra parlamentinė, šalies savivaldybėse šiuo metu ji turi 18 mandatų.
Centro partija Lietuvos politiniame žemėlapyje atsirado 2003 metais liberalams, centristams ir moderniesiems krikščionims demokratams susijungus į Liberalų ir centro sąjungą.
Dalis tuometinės Centro sąjungos narių, nepritardami minėtų partijų jungimuisi ir siekdami išsaugoti partijos pavadinimą bei programinį tęstinumą, atskilo ir įkūrė atskirą Nacionalinę centro partiją.
Ruošdamasi ateinančių metų Seimo rinkimams Centro partija kartu su Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Pilietinės demokratijos partija buvo pradėjusios derybas dėl galimybės į būsimus Seimo rinkimus eiti drauge, o vėliau jungtis į vieną politinę jėgą. Buvo ketinama suformuoti bendrą koalicijos sąrašą ir programą bei pasiskirstyti rinkimų apygardas.
Praėjusią savaitę Lietuvos Centro partija pareiškė stabdanti derybas su Pilietinės demokratijos ir Valstiečių liaudininkų partijomis. Tuometinio partijos pirmininko R. Ozolo teigimu, šiemet pradėtos derybos su Pilietinės demokratijos ir Valstiečių liaudininkų partijomis yra užstrigusios ir tai trukdo spręsti principinius Centro partijai rūpimus klausimus.
Pasak R. Ozolo, derybos parodė, kad Centro pavadinimas partneriams nepriimtinas, kad kalbama tik apie neaiškių kontūrų "vidurio jėgų susivienijimą", o partneriai nė neatsakė, ar svarstytini Centro partijos teikti ideologiniai principai.