Studijoje pateikiama trumpas diskusijos apie Europos ateitį pristatymas, aptariami pagrindiniai joje nagrinėjami klausimai. Orientuojantis į kuo platesnę auditoriją, studijoje pristatomos ES institucijos, jų funkcijos, pagrindiniai ES veiklos principai ir metodai, paaiškinamos pagrindinės sąvokos. Didžiausią studijos dalį užima konkretūs siūlymai, kaip ateityje turėtų būti plėtojama ES veikla norint sudaryti kuo geresnes sąlygas įgyvendinti ES tikslus ir įtvirtinti demokratinius ir efektyvius veiklos metodus po ES plėtros.
Studijos rengėjo LLRI eksperto Ramūno Vilpišausko teigimu, atlikta analizė rodo, jog pagrindinės ES veiklos kryptys turėtų būti koncentruojamos ties esminių jos tikslų įgyvendinimu, pirmiausia - sudaryti sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui po ES plėtros ir pašalinti tebetaikomas kliūtis laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui. ES taip pat turėtų mažiau reglamentuoti kitas jos piliečių gyvenimo sritis sprendžiant problemas, kurias geriausiai gali išspręsti patys žmonės.
R.Vilpišausko nuomone, nebūtina radikali ES reforma, kadangi ir šiuo metu ES sutartyje numatyti visi principai, reikalingi sėkmingai ES veiklai po jos plėtros. Tai ir sprendimų priėmimas arčiausiai piliečių, ir taikomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ir kuo platesnis lanksčių ir paprastų reguliavimo metodų naudojimas. Svarbiausia, kad šių principų laikytųsi valstybės narės, priimdamos sprendimus ir juos įgyvendindamos. Pasak eksperto, daugiausia problemų kyla dėl pernelyg aktyvaus valstybių narių vaidmens ir dažnų kaltinimų ES dėl problemų, kurias sukelia valstybės narės.
Studija (lietuvių ir anglų kalbomis) bus išplatinta Lietuvos ir ES institucijoms, pristatyta Konvento dėl Europos ateities organizatoriams. Su ja galima susipažinti LLRI interneto svetainėje.
Šį LLRI projektą rėmė Europos Komisijos Delegacijos Lietuvoje PHARE mažųjų projektų programa, Švedijos Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Švedijos Ambasada Lietuvoje.