Atlikti tyrimai rodo, kad išskiriamų dujų kiekis leistiną normą viršija 1,5-2 kartus, bet ši dozė gyventojų sveikatai įtakos neturi. VVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, ligas galėtų sukelti šešis kartus didesnė išskiriamų dujų dozė.
„Tačiau gyvenimo kokybė vis vien prasta. Pripažįstama, kad gyventojai dėl smarvės gali patirti neigiamą psichologinį poveikį: dėl įtampos, streso galimi galvos skausmai, kiti sutrikimai“, - tvirtino A.Razmienė.
„Vilniaus vandenys“ iš viso eksploatuoja 19 nuotėkų valymo įrengimų, tačiau šie, įkurdinti Lazdynų rajono pašonėje, Vilniaus mieste yra vieninteliai. Juose valomos viso miesto nuotėkos.
Kvapus naikins dezodorantu
„Vilniaus vandenys“ smarvę ketina panaikinti pastatydami dumblo tvarkymo įrenginius. Juose dumblas bus nusausinamas ir paverčiamas bekvapėmis granulėmis. Įmonė tikisi gauti finansavimą iš Europos Sąjungos. Iš viso statyboms reikės virš 100 mln. litų. Dumblo tvarkymo įrenginiai gali būti pastatyti ir pradėti eksploatuoti geriausiu atveju tik po poros metų. Iki tol kovai su smarve bus pasitelkiamas dezodorantas.
Surinktos nuotėkos dezodorantu purškiamos Lenkijoje. Nuotėkų tvarkymo teritorija apjuosta vamzdžiais, kuriuose įmontuoti purkštukai. Jais dezodorantas purškiamas tiek vasarą, tiek žiemą, nes purkštukai neužšąla. Dezodorantas nenukenksmina išmetamų dujų, tačiau naikina nemalonią smarvę.
Kol kas neaišku, kiek gali kainuoti blogą kvapą naikinantys dezodorantai ir kada jie bus pradėti purkšti. Mat dar nežinoma, kas ir kokiu būdu šią paslaugą teiks. „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Bronius Miežutavičius tikisi, kad iki Naujųjų metų technologija bus įdiegta. Dezodorantų eksploatacijos kaina, B.Miežutavičiaus nuomone, sieks dešimtis tūkstančių litų per mėnesį.
Gyventojai baiminasi, kad vandenį tiekianti įmonė įrenginių eksploatacijos sąnaudas įskaičiuos į komunalinius mokesčius. B.Miežutavičius tikina, kad šiemet vandens tarifo vilniečiams nedidins. Tačiau iki metų pabaigos liko vos trys mėnesiai. Ar kitais metais nebus didinamas mokestis už vandenį, B.Miežutavičius taip ir neatsakė.
Kompensacija – tuščia viltis
Pietvakarinių Vilniaus rajonų gyventojų nenuramino pažadai smarvę naikinti dezodorantu. Vilniečiai pasiūlė „Vilniaus vandenų“ generaliniam direktoriui kitą problemos sprendimo būdą – dvejus metus, kol nebus pradėti naudoti dumblo perdirbimo įrenginiai, jiems mokėti kompensacijas. Kitaip tariant, dalis gyventojų norėtų, kad jiems būtų sumažintas mokestis už vandenį. Ši idėja tiek B.Miežutavičiui, tiek su juo Lazdynuose viešėjusiam Vilniaus vicemerui Arūnui Štarui nepatiko.
Kitos savivaldybės labiau rūpinasi savo gyventojais. Pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės zonoje įsikūrę gyventojai daugiau nei dešimtmetį už elektrą moka perpus pigiau. Ignalinos rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis tikino, kad atskirti dalį gyventojų nebuvo sunku – tereikėjo apibrėžti teritoriją 50 km. spinduliu. Kas iš namų ūkių į ratą patenka – tas už elektrą moka pigiau.
Marvelė irgi dūsta
Vilniečių problemos gerai žinomos Marvelės gyventojams, šalia kurių namų „Kauno vandenys“ jau nuo 1999 m. mechaniškai valo viso miesto nuotekas. Atviruose rezervuaruose laikoma smarvė, pučiant pietvakarių vėjui, pasiekia net anapus Nemuno esančią Vilijampolę.
Marvelės gyventojai skundėsi Kauno valdžiai, bet nieko nepešė. Jiems tik pažadėta, kad bendrovė pasistatys biologinius valymo įrenginius. Tačiau „Kauno vandenų“ technikos direktorius Vladas Daugiala pripažįsta, kad dėl to smarvė neišnyks. „Kaip važiuojant pro saldainių fabriką kvepia saldainiais, taip ir važiuojant pro fekalijų fabriką smirda fekalijomis“, – sakė jis.