Per daugiau nei metus sandėlyje sukaupta per 50 tonų medikamentų, už kurių surinkimą “Korys” ima tam tikrą mokestį. Be to, verslininkai iš poliklinikų, farmacijos kompanijų bei kitų valstybinių institucijų renka mokesčius ir už medikamentų naikinimą, tačiau kur ir kaip tai bus daroma, niekas nežino.
“Sunaikinti šiuos medikamentus - ne mūsų bėda. Mes tik juos sandėliuojame, nors anksčiau ir to niekas nedarė”, - “Kauno dienai” tvirtino “Korio” generalinis direktorius Rytis Seniūnas.
Paklaustas, kodėl bendrovė ima mokestį už medikamentų sunaikinimą, nors to net nesirengia daryti, vadovas tvirtino, jog “Korys” finansuos jų naikinimą. “Tokią tvarką nustatė Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau kur tai bus ir kas tai darys, aš nežinau”, - sakė jis.
“Kauno dienos” žurnalistai lankėsi daugiau kaip 2 tūkstančius kvadratinių metrų užimančiame sandėlyje, kuriame kaupiami dėžėse sukrauti pasenę įvairūs medikamentai. Vaistų kvapo sklidinas sandėlis prikrautas įvairaus dydžio dėžių. Nemažai jų paliktos atviros, tačiau, kaip tvirtino ten dirbanti provizorė Stanislava Jeremičienė, visos jos yra pasvertos ir pažymėtos dokumentuose. Izoliuotos patalpos yra skirtos narkotinėms medžiagoms laikyti.
“Štai šios dėžės atkeliavo iš bankrutavusios farmacijos bendrovės, o šios - tiesiai iš muitinės”, - vedžiojo pirštu tarp dėžių provizorė. Ji pasakojo, jog daugiausiai sukaupta medikamentų tabletėmis, tačiau pakanka ir skysto pavidalo vaistų.
Redakciją buvo pasiekęs laiškas, pasirašytas neva Šančių rajono gyventojų. Laiške baimintasi, kad į jų kaimynystę vežami chemikalai, kurių skilimo produktai, patekę į aplinką, gali sukelti vėžį ir nepagydomas ligas.
“Korio” vadovas neslepia, jog bendrovė yra monopolininkė pasenusių vaistų surinkimo ir saugojimo versle. Jis tvirtino, jog šis verslas didelių pajamų įmonei neatneš. “Tačiau svarbu, kad vaistai nesimėtytų bet kur, o būtų tvarkingai sandėliuojami vienoje vietoje”, - sakė “Korio” vadovas. Anot jo, įmonė sandėliuoti vaistus nusprendė dar ir dėl to, kad tam turėjo tinkamas patalpas.
“Konkurso komisijai “Korys” buvo patraukliausias todėl, kad įsipareigojo vaistus, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, surinkti savo transportu”, - “Kauno dienai” yra sakiusi Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacijos įmonių skyriaus viršininkė bei konkurso komisijos pirmininkė Irma Medžiaušaitė.
Paklaustas apie mokesčio dydį, kurį privalo mokėti gydymo, farmacijos įstaigos, panorusios atsikratyti pasenusių chemikalų, R.Seniūnas patikino, jog jis yra oficialiai nustatytas. Pavyzdžiui, pigiausiai atsieina atsikratyti pasenusių tablečių ir ampulių - už išvežtą jų kilogramą tektų sumokėti po 6-7 Lt, tačiau už įvairių vaistinių tepalų kilogramą tenka pakloti jau beveik 22 Lt. Teigiama, jog sunaikinti medicininius tepalus taip pat atsieis brangiausiai. Tokius įkainius nustatė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas.
Kol kas “Korio” sandėlyje sukaupta daugiau kaip 50 tonų pasenusių medikamentų, tačiau jų kiekį bendrovė gali padidinti iki 160 tonų. “Tai yra maksimalus leistinas kiekis ir jei mes jį pasieksime, teks rinkimą nutraukti”, - pastebėjo R.Seniūnas. Manoma, kad šalyje pasenusių vaistų gali būti ne mažiau kaip 200 tonų. Šalies vaistinių bei ligoninių sandėliuose, gyventojų vaistinėlėse tūnantys pasenę medikamentai, kurių nemažai gauta labdaros būdu, tampa tiksinčia ekologine bomba, kurios kol kas niekas nesirengia neutralizuoti.
“Gyventojams nėra ko baimintis. Atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, kuriai pritarė visos suinteresuotos institucijos”, - tikino R.Seniūnas. Be to, pasak jo, yra numatyta 100 metrų sanitarinė apsaugos zona. Į šią zoną gyvenamieji bei visuomeniniai pastatai nepatenka. Poveikio aplinkai vertinimo studiją parengė V.Vėlyvio TŪB “Energetinis tyrimų centras”. Jis “Koriui” kainavo 4 tūkstančius litų.
Beje, visuomenė buvo kviesta į poveikio aplinkai vertinimo aptarimą, tačiau į susirinkimą niekas neatvyko.